Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar pritariate, kad centrinis Kretingos miesto stadionas būtų pavadintas Šaulių stadionu?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Svarbu įdiegti, kad vaikas gali keistis pats

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Sveikata
  • 2006-07-04

Kai vaikas turi problemų – psichologinių ar kitokių, - dažniausiai problemų turi visa šeima“, - sakė Psichikos sveikatos centro medicinos psichologė Ingrida Karmazaitė, primindama, kad pas specialistą kartu su vaiku turi ateiti ir tėvai. Tačiau tėvai, ypač paauglių, nelabai nori dalyvauti susitikimuose su psichologais. I.Karmazaitė spėja, jog tai gali būti baiminantis, kad aikštėn neiškiltų šeimos problemos.

Psichikos sveikatos centro medicinos psichologė Ingrida Karmazaitė sako, kad kamera, filmuojanti darbą su vaikais, yra tik žaidybinis elementas, kurį jie labai mėgsta. Bet tuo pat metu ji padeda modeliuoti situaciją, akcentuoti tai, kas yra teigiamo.
Problemas aptaria žaisdami

Į pirmąjį susitikimą psichologė vaikus kviečia kartu su tėvais. Specialistei svarbu išsiaiškinti šeimos tarpusavio santykius, iš tėvų sužinoti vaiko problemas.

Vėliau psichologė dirba su vaiku – individualiai arba grupėje. Mažiesiems pacientams taikoma žaidimų terapija, kurios tikslas – padėti vaikui patirti naujų pojūčių, keisti savo požiūrį. Tam naudojami įvairūs stalo žaidimai, filmavimo kameros.

Jaunesnio amžiaus vaikams paprastai sunku žodžiais išsakyti savo problemą. Tačiau tai galima išsiaiškinti su jais žaidžiant. Psichologė I.Karmazaitė naudoja mokomuosius žaidimus „Kelias namo“ ir „Kaip gyveni“. Žaidžiant pirmąjį žaidimą, aptariamos alkoholio, narkotikų, seksualinės prievartos, fizinio smurto, anoniminių pažinčių, patyčių problemos. Visi žaidimo dalyviai mokomi, kaip elgtis tam tikrose situacijose, kur kreiptis pagalbos, kas yra tie žmonės, kurie vaikui gali padėti.

Žaisdami antrąjį žaidimą, vaikai sužino, kad žmogui yra būdingi visi jausmai. Nėra draudžiamų ar smerktinų jausmų, yra tik netinkamas jų reiškimas.

Dažnai žaidžiantys vaikai yra filmuojami. Peržiūros metu grupės dalyviai kalba apie tai, ką jie pastebėjo kito elgesyje, save pamato iš šalies. Tokios peržiūros yra ne tik žaidimas, jos leidžia pačiam pamatyti ar iš kito išgirsti netikėtus vertinimus, stiprinančius pasitikėjimą savimi, keičiančius neigiamą nuostatą.

Filmuota medžiaga parodo galimybes

Filmuojamos suvaidintos situacijos. Anot psichologės, filmuota medžiaga yra vertinga formuojant socialinius įgūdžius, ji papildo tą informaciją, kurią apie save pateikia vaikas ir jo tėvai. Socialinių įgūdžių lavinimui paprastai naudojami agresyvaus, pasyvaus ir pozityvaus elgesio modeliai. Vaikas skatinamas suvaidinti savo elgesį tam tikroje žaidybinėje situacijoje trejopai, kad geriau pajustų skirtingo elgesio niuansus, pasekmes, kad įgautų patirties ir pasirinkimo galimybę.

„Pavyzdžiui, vaikas vaidina jam įtampą keliančią ir, beje, gana dažnai pasitaikančią situaciją, kai draugas prašo jo kažko, ko išpildyti jis nenori ar negali, - pasakoja I.Karmazaitė. – Pirmiausiai jis vaidina agresyvų ir su draugu kalba grubiai, nepaisydamas, kad galbūt gali jį įskaudinti, po to – pasyvų, kai vaikas sutinka, nors ir nenori, dėl to tyliai pyksta ir ant draugo, ir ant savęs, bet savo jausmus slepia, o trečią kartą – išdrįsta atsakyti draugui „ne“, kartu paaiškindamas, kodėl, ir išsakyti savo jausmus taip, kad tuo pat metu nepažeistų ir draugo jausmų. Tai leidžia vaikams rasti patį priimtiniausią keblios situacijos sprendimo būdą“.

Vėliau šios nufilmuotos situacijos peržiūrimos ir analizuojamos. Tai leidžia dar geriau įtvirtinti naujus socialinio elgesio įgūdžius bei geriau pažinti save. Filmuojamos ne tik vaikų grupės vaidinamos situacijos. Kamera fiksuoja ir įėjusį į psichologės kabinetą vaiką, jo pasisveikinimą, prisistatymą. Pas psichologę ateina vaikų, kurie kenčia dėl perdėto drovumo, jiems atrodo, kad nuolat rausta ir dėl to dar labiau drovisi. Filmuotos medžiagos peržiūra leidžia vaikui akivaizdžiai įsitikinti, kad iš tiesų jis rausta tik nežymiai, ne daugiau, kaip ir kiti vaikai. Taip skatinamas ir stiprinamas vaiko pasitikėjimas savimi.

„Natūralioje aplinkoje vaikas nemato alternatyvos, o filmuota medžiaga parodo galimybes, - sako I.Karmazaitė. – Vaikas suvokia, kad visi jausmai yra natūralūs, ir kad visa galima išsakyti neįžeidžiant kito žmogaus. Taip vaikas mokosi valdyti konfliktą, pasirinkti tinkamą jausmo reiškimo būdą. Kamera yra tik žaidybinis elementas, kurį vaikai labai mėgsta. Bet tuo pat metu ji padeda modeliuoti situaciją, akcentuoti tai, kas yra teigiamo“.

Ko nepasako, tą nupiešia

Mažieji psichologės pacientai piešia ir lipdo. Piešiniai ir lipdiniai vaikui leidžia atsipalaiduoti, teikia džiaugsmo, o psichologei tai yra vienas iš būdų užmegzti pokalbį, gauti papildomos informacijos, kaip vaikas jaučiasi, ką galvoja. Dirbant su vaiku ilgesnį laiką, piešiniai leidžia susivokti, kaip keičiasi vaiko jausmai, jo požiūris į supantį pasaulį. Tai rodo vaiko pasirenkamos spalvos, jų įvairovė, piešimo būdas. Tai, ko vaikas nesugeba išsakyti žodžiais, psichologė mato jo piešiniuose ir veiksmuose.

Psichikos sveikatos centro psichologės duris dažniausiai praveria nepaklusnių, keliančių problemų, nelankančių mokyklos, išgėrinėjančių ir rūkančių paauglių tėvai. Vaikai ateina ir patys. Neretai tai yra nepasitikintys savimi, klasės draugų atstumti, patyčias girdintys vaikai. Jaunesnio amžiaus vaikus tėvai atveda tuomet, kai pastebi juos esant nuolat prislėgtus, nebendraujančius su bendraamžiais, išgyvenančius įvairiausias baimes: tamsos baimę, baimę eiti per gatvę, atsiskirti nuo mamos, turinčius nevalingo šlapinimosi ir kitokių problemų. Skiriantis tėvams dažniausiai taip pat ne tik vaikui, bet ir visai šeimai prisireikia psichologo.

Psichologinis konsultavimas, anot I.Karmazaitės, yra tik ledkalnio viršūnė. Psichologės užduotis – suformuoti nuostatą, kad žmogus visa gali pats, žmogų „stumtelti“ mąstyti ir elgtis pozityviai. Kartais užtenka vieno pokalbio su vaiku. Psichologės pastebėjimu, vaiką gydo jau vien tai, kad suaugęs su juo bendrauja kaip lygus su lygiu.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas