Pajūrio naujienos
Help
2024 Vasaris
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe291623
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar pasigendate naujų rajono Savivaldybės projektų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Nupiešta poezija

  • Smiltys
  • 2006-07-14

Kretingiškė Asta Naureckaitė kuklinasi ir savęs tikra menininke nevadina – ji norėtų daugiau laiko praleisti prie paveikslų. Tuo pačiu ji svajoja apie pirmąją personalinę parodą, kuri būtų suorganizuota ?iauliuose – sentimentus keliančiame mieste.

Asta Naureckaitė labiausiai mėgsta patį kūrybos procesą. Todėl kai dailininkė piešia, geriau jos netrukdyti. „Mane erzina klausimai, kas bus nupiešta. Aš pati to nežinau“, – šypsosi mergina.

A. Naureckaitei priimtiniausios dailės formos – tapyba ir grafika. Tai ji suprato dar studijuodama: Šiaulių universitete baigė bakalauro dailės ir darbų studijas, po to – grafikos magistrantūrą. Grafikai A. Naureckaitė teikia pirmenybę. „Tai mano „arkliukas“, – šypsosi dailininkė. Ką rinktis – teptuką ar tušo plunksną – padiktuoja nuotaika, mat tapyti darbai daug spalvingesni.

A. Naureckaitės paveiksluose vaizduojamos abstrakcijos, tam tikri simboliai, kuriuos kiekvienas supranta kitaip. Viename iš grafikos darbų daug svastikos ženklų, jo formos pakabukas visada kabo ir ant dailininkės kaklo. „Svastika – vienas seniausių civilizacijos ženklų, simbolizuojančių saulės ratą, yra mistiškas“, – paaiškino pašnekovė ir papasakojo apie savo pomėgį domėtis įvairiomis kultūromis.

Dailininkei įdomu, kaip jos kūrinius supranta, kokias prasmes įžvelgia kiti. Nuo realistinio piešimo mergina purtosi: „Aš vis tiek piešdama suabstraktinčiau“. Galbūt tokį kūrybos stilių lėmė A. Naureckaitės pomėgis skaityti poeziją. Ypač mėgstami poetai – W. Šymborska, , F. G. Lorka, Keisas.

Dailininkę įkvėpimas apima tada, kai ji yra pailsėjusi, neslegia buitiniai rūpesčiai. Tada intuityviai jaučia, kad gali kurti. Iš anksto kūrėja nežino, kaip atrodys paveikslas. Nors pradinė idėja išlieka ta pati, bet bendras vaizdas keičiasi kūrybos procese. Pats procesas A. Naureckaitei ir yra įdomiausias.

Ji nekuria greitai, vienu įkvėpimu. Mergina prisipažįsta: „Esu krapštukė“. Todėl dalis jos neužbaigtų darbų laukia savo eilės, kol galutinai subręs kūrinio idėja, jie anksčiau ar vėliau bus pabaigti.

A. Naureckaitė mėgsta išgirsti kritiką. Ji dažnai padiskutuoja su sesers vyru dailininku Andriumi Miežiu. Puiki proga išklausyti kolegų patarimų ir vertinimų – plenerai. Ji birželį dalyvavo savaitę trukusiame Klaipėdos rajono Vėžaičių kultūros namų projekte „Meno ir sielos blyksniai Vėžaičiuose – 2“. Buvusiose arklidėse kartu gyveno ir kūrė šeši menininkai. Prieš tai A.Naureckaitė dalyvavo plenere Raseinių rajone.

Dailininkė savo paveikslus dovanoja arba parduoda. Prie darbų ji neprisiriša – užtenka, kad jie įamžinti nuotraukose.

Menininkė savo darbus eksponuoja bendrose parodose, bet svajoja ir apie savo personalinę parodą, kurią surengtų studijų mieste Šiauliuose. A. Naureckaitė iki šiol bendrauja su buvusiais bendramoksliais. Mokykloje nepritapdavusi prie klasės draugų, universitete ji lengvai susirado bendraminčių. Todėl Šiauliai jai siejasi su vieta, kur atrado pilnatvę, harmoniją ir savo, kaip menininkės, galimybes.

A. Naureckaitės darbas – lipdyti molinius suvenyrus, juos dekoruoti. To mergina nevadina menu. „Nors kartais paeksperimentuoju, dažnai tenka nuolaidžiauti masiniam skoniui“, – prisipažįsta ji.

Dovilė SIMAITYTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas