Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar pasigendate spartesnės daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos Kretingos rajone?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Didžiausia bėda - sensta gydytojai

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Sveikata
  • 2006-12-01

Baigiasi 2006 metai, žymintys ir dabartinės Kretingos rajono savivaldybės Tarybos buvimo valdžioje pabaigą. Su Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininku, kuris yra ir Kretingos ligoninės Chirurginio skyriaus vedėjas, Vytautu Karaliūnu kalbėjomės apie rajono sveikatos įstaigų būklę, perspektyvas.

V.Karaliūnas Kretingos ligoninėje chirurgu dirba nuo 1980 m., Savivaldybės Tarybos narys yra pirmą kadenciją.

-Bendra rajono Savivaldybės sveikatos priežiūros sistemos situacija pastaraisiais metais pastebimai pagerėjo. Šios kadencijos Taryba per Nepriklausomybės metus buvo pirmoji, kuri pradėjo skirti pinigų ir sveikatos priežiūros įstaigų atnaujinimui. Vien šiemet į sveikatos įstaigų materialinės bazės atnaujinimą buvo investuota per 2 mln. litų.Tai šalies ir rajono Savivaldybės biudžetų, įvairių fondų lėšos. Štai rezultatas: renovuotos Kartenos ir Salantų ambulatorijos, iki Naujųjų turėtų būti baigta renovuoti ir Darbėnų ambulatorija. Suremontuota dauguma kaimų punktų, kuriuose įrengti bendrosios praktikos gydytojų kabinetai.

Nemažai lėšų skirta ligoninei, atnaujintos technologijos.Tam iš Savivaldybės biudžeto atseikėta per 700 tūks. litų. Nuvylė Sveikatos apsaugos ministerija, kuri technologijų, įrangos atnaujinimui žadėtų pinigų neskyrė, trupino juos iš Vilniaus, todėl Savivaldybei teko didžioji finansinės naštos dalis.

Lyginant su kitais rajonais, Kretingoje nėra didelio gydytojų trūkumo. Pirminės priežiūros grandis yra sukomplektuota. Jeigu ne senstantys gydytojai, problemų šioje grandyje nebūtų. Antrojoje grandyje gydytojų jau trūksta. Ligoninė neranda kardiologo, pulmonologo, reikia ir endokrinologo, traumatologo, terapeutų. Ligoninę kamuoja ta pati bėda kaip ir pirminės grandies gydymo įstaigas - dirbančių gydytojų dauguma yra nebe jauni.

Ligoninė tebeturi nebaigtą bylą su Rumšų šeima. Byla gadina nervus, darbinę atmosferą visam kolektyvui, vis atgaivina dvejų metų senumo įvykius. Dabartinis Akušerinis skyrius yra aprūpintas aparatūra ir gimdyti skyriuje yra saugu. Tą gali patvirtinti čia gimdžiusios moterys. Kadangi teismas dar nesibaigęs, tai ligoninės laukia dar naujas pliūpsnis antireklamos, ir vėl lyg viskas būtų įvykę ką tik.

Rajone turime privačių gydymo įstaigų. Esu už laisvą valstybinių ir privačių gydymo įstaigų konkurenciją, bet dėl to neturi nukentėti pacientai.Turėtų būti suteiktos vienodos galimybės tiek valstybinėms, tiek privačioms gydymo įstaigoms ir įteisintos įstatymais. Privatininkai neturėtų imti užmokesčio už paslaugas, kurios valstybinėse gydymo įstaigose teikiamos nemokamai.

Kalbėdamas apie pirminį lygį norėčiau pažymėti, kad žmonės pasirinktų tą šeimos gydytoją, kuris yra arčiausiai namų, kad atsitikus bėdai galėtų gydytoją prisikviesti. Ypač kaimų gyventojai nori, kad felčeris būtų šalia, o pusė kaimo yra prisirašę prie Klaipėdos Jūrininkų ligoninės. Tą punktą su felčeriu išlaiko mūsų Savivaldybės gydymo įstaigos, o pinigų už tuos žmones negauna, pinigai atitenka Klaipėdos ligoninei.

Apie perspektyvas. Ši Taryba nusiteikusi užbaigti medicinos punktų renovaciją, tęsti ligoninės pastatų renovaciją. Nežinia, ar šios Tarybos planus tęs naujai vasarį išrinkta rajono Savivaldybės valdžia.

Naujasis sveikatos apsaugos ministras Turčinskas - pirmas ministras, kuris turi supratimą apie gydymo įstaigų tinklą Respublikoje. Mato ne pustrečios ligoninės, kaip matydavo kiti. Jeigu jisai to požiūrio nepakeis ar nebus priverstas pakeisti, yra galimybių, kad rajoninėje grandyje bus judama į priekį.

Šiais laikais rajone nereikia stengtis persodinėti širdžių, kepenų, bet jeigu dėl paprasto apendicito ar traumos reikėtų ieškoti pagalbos kitam šalies gale, - to niekam nelinkėčiau. Kiekviena įstaiga turi atlikti savo darbą. Pavyzdžiui, Vilniaus Santariškių klinikos turėtų priimti sunkius ligonius, o ne stengtis lengvai uždirbti.

Reikia tikėtis, kad šalies valdžia suvaldys gydytojų migraciją į užsienį, nes gali ateiti laikas, kuomet nebebus kas gydo. Bet tai yra ne mūsų, rajono politikų, ar gydymo įstaigų vadovų kompetencija. Mes jaunam specialistui ne kažin ką tegalime pasiūlyti.

Džiaugiuos, kad man, kaip rajono politikui, būnant Taryboje pavyko įgyvendinti apie 90 proc. užsibrėžtų tikslų: išliko ligoninė, vyksta ligoninės, kitų gydymo įstaigų pastatų renovacija. Tai nėra mano vieno nuopelnas, bet prie to nuoširdžiai prisidėjau. Buvo daug tylaus darbo, kol buvo pasiektas šis rezultatas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas