|
Onkologinis centras – be gydytojų ir piliulių
Klaipėdoje bus pastatytas pirmasis onkologinių ligonių informacijos ir pagalbos centras Lietuvoje. Jame nedirbs medikai, nebus gydoma piliulėmis, nes centro paskirtis – teikti dvasinę ir psichologinę pagalbą vėžiu sergantiems žmonėms bei jų artimiesiems.
Klaipėdos miesto valdžia skyrė dviejų hektarų žemės plotą prie Onkologinės ligoninės Vakarų Lietuvos onkologinių ligonių informacijos ir pagalbos centrui steigti. Šis centras yra bendras onkologinių ligonių, susibūrusių į to paties pavadinimo centrą, ir vienuolių pranciškonų - Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv.Kazimiero provincija - projektas. Vakarų Lietuvos onkologinių ligonių informacijos ir pagalbos centras turėtų būti pastatytas po dvejų– trejų metų. Centrą sudarys pastatų kompleksas. Pirmiausiai tai bus centro pastatas su nedideliais nakvynės namais, meno galerija. Vienuoliai įsikurs tame pat sklype ketinamame pastatyti vienuolyne, šalia kurio išaugs nedidelė koplyčia. Projekto partneriai tikisi, kad ateityje kompleksą galėtų papildyti ir sporto salė. Kaip sakė viena iš projekto sumanytojų ir koordinatorių Aldona Kerpytė, šiuo metu vyksta parengiamieji darbai, derinamas ir konkretinamas projektas, ieškoma lėšų. Projekto partneriai tikisi lėšų sulaukti iš Klaipėdos apskrities administracijos, LR Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, ES fondų. Vienuolynas bus išlaikomas pranciškonų lėšomis. Nebuvo kur išsiverkti
Šeštus metus prie Kretingos pranciškonų vienuolyno veikia grupė žmonių – sergančių vėžiu ir jų artimųjų. Jiems vadovauja Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktorė A.Kerpytė ir kapelionas brolis Evaldas Darulis. “Šalyje yra daug sergančiuosius jungiančių organizacijų, - sakė A.Kerpytė. – Centro Kretingoje pagrindas – dvasinis pamatas. Mokslininkai patvirtino, kad tikėjimas palaiko sergančiųjų viltį, padeda išgyti ir prisikelti.“ Pasak A.Kerpytės, kuri pati išgyveno šią ligą, vėžys bijo viešumos, užspaudžia žmogų į kampą ir palieka jį be vilties. Todėl onkologiniams ligoniams reikia būti kartu ir palaikyti vienas kitą. Sykį per mėnesį Kretingoje renkasi per 30 žmonių grupė. Suvažiavę iš Kretingos, Šilutės, Plungės, Klaipėdos, Palangos, Gargždų, Šiaulių, jie meldžiasi, medituoja, stiprindami vieni kitų viltį ir valią, domisi medicinos naujovėmis, dalijasi savo patirtimi, išgyvenimais. Svarbiausia – mokosi naujai mąstyti, nes išgirsta diagnozė apverčia gyvenimą. A.Kerpytė neslepia džiaugsmo, kad centras įsikurs už trijų minučių kelio nuo Klaipėdos onkologinės ligoninės. Moteris prisimena, kaip išgirdusi diagnozę neturėjo kur išsiverkti. Todėl nurimusi ir susitvardžiusi ji ėmėsi burti likimo draugus – iš pradžių – tik moteris. Taip susikūrė Klaipėdos apskrities moterų, sergančių vėžiu, draugija “Zunda“. Lygiagrečiai su šia draugija buvo sukurta maldos grupė, kurią priglobė ir dvasinę paramą suteikė pranciškonai. Ateinančių neatstumsi
Vienuoliai centro lankytojams teiks dvasinę pagalbą. Tokia, pasak kapeliono E.Darulio, yra istorinė pranciškonų misija, kurią dvyliktajame amžiuje pradėjo šventasis Pranciškus, rūpindamasis raupsuotaisiais. Maldos grupė, jungianti per trisdešimt žmonių, sunkiai telpa pas vienuoles pranciškones, įsikūrusias mažose patalpose virš arbatinės. Žmonių, sergančių vėžiu,o tuo pat metu ir jų artimųjų – slaugančių ar jau palaidojusių savo žmones, - vis daugėja. Jiems reikia pagalbos, reikia galimybės išsikalbėti. Taigi vienos patalpos nebeužtenka. “Ketverius metus dirbu su onkologiniais ligoniais ir žinau, kad žmonėms reikia informacijos ir pagalbos centro, - sakė kapelionas E.Darulis. – Žmonės skambina ir atvyksta iš kito Lietuvos pakraščio – pokalbiams, išpažinčiai. Ateinančių neatstumsi.” Dvasinė pagalba, kaip rodo kapeliono patirtis, yra stiprus vaistas, teikiantis apsivalymą, padedantis atsistoti ant kojų. Pažįsta save iš naujo Naujajame onkologinių ligonių informacijos ir pagalbos centre bus taikoma dailės, muzikos terapija, bus įrengtas vaikų žaidimo kambarys su akvariumu, baseinu, darbo kambarys. Nakvynės namuose galės apsistoti ne tik centro lankytojai, bet ir iš toliau atvykusieji lankyti ligonių, besigydančių ligoninėje. Jau formuojama komanda, kuri teiks paslaugas. Tai bus psichologai, meno terapeutai, kiti darbuotojai. Komandoje darbuosis ir savanoriai – kurie išgyvena ligą ir gali eiti savo patirtimi ir išgyvenimais pasidalinti su tais, kuriems tokios pagalbos reikia. „Žmonėms, sergantiems vėžiu, reikia didelės pagalbos, nes jie yra labai jautrūs,- mintimis dalijasi A.Kerpytė. – Sulaukę dvasinės pagalbos jie keičia savo nuomonę – nuo noro kuo greičiau pabaigti gyvenimą iki susitaikymo su juo. Kai žmogus miršta susitaikęs, ir jo išėjimas yra ramus.” Pasak A.Kerpytės, per meno terapiją žmogus pažįsta save iš naujo – suvokia ir keičiasi. Tai dovanoja galimybę išgyventi gyvenimą, kupiną kitokių vertybių, kai už nugyventus dar vienerius metus dėkoji su džiaugsmo ašaromis.
|