|
Imbaries kūlē
Šēs metās Imbarē sokāka 760 mētu, kāp paminieta ėstuorėniūs šaltėniūs. Kāp bebūtu, vėins dalīks īr istuorinē šaltėnē – kėts, pati Imbaries žemė su anuos luobēs, katrėi īr oždėngtė po pruotėviu palėkta paslaptėis skrāistė, katra nukēl momis i žīmē senesnius omžius. Tus luobius atrastė īr be gala sunkē, bet ėš kėtuos posės anėi īr ronka pasiekiamė. Terēk, važiounīnt nu Imbaries pėliakalnė, Imbaries-Žvainiū žvīrkelio, paveizietė ė dešėnė pōsė.
Pri pat Imbaries kelė, Gražīnas ir Jostīna Selkāuskiu ūkie stuov nesenē surasts kūlis so dobenelēs, katrėi, kap rokāva muokslininkā, nauduotė apeiguoms mažiausē priš 2500 mētu. „Tris dėinas kasiem so vakās, nes trōkdė pravažioutė. Ė pakalnė ledontīs īr tuoks kēls, no ėr tas kūlis bōva ėšsikėšės. So priekaba liob važiousem, ėr oškliūdava onsā. No ėr tuoks zgrebnos galielis ėšlīndės, mėslījēm ėr ėškasēm mitrē anou. Mėgėna so vėino traktuoriu ėštėmtė, bet nieka neišējė. So dvėjēs traktuorēs tik beištėmpė, paskiau so krano ėr pastatiem šalėpās kelė“,- kāp netičiuom sorādė kūli, rokāva sodības šeiminīnkė, papuorėnosi, ka tas kūlis, jau muokslinīnku ītraukts i retū Lėtuvuos mitoluoginiu kūliu sāraša. Dar tas kūlis trauk āki tou, ka anuo vėinam pašalie īr išraižīts kards, bet šeiminīnkā puorėna, ka anīms archeoluogā rokāvė, ka če – gamtuos dārbs. Sodybas šeiminīnkė rokāva, ka atvažiavė pas anou muokslininkā nusistebiejė, kap tas kūlis galiejės būtė tėik tuolėi no pėliakalnė ėr bōvosės kūršiu gīvenamuosės vėitas. Anūm spiejėmu, ons, tėkėmībė, būs ėš dar senēsnė laikuotarpė negu īr spiejama. Keliaujont tuolėliau unt Žvainiū, šalėpās imbarėškė Jūzapa Bāltara sodības, riuoksa dar vėins kūlis so dobeniu. Api anou žėniū niera daug, tik tėik, ka ėrgi apeiguoms bova skėrts. Pavažiavus no Bāltara gīvenėma, laukūs, netuolėi jau Žvainiū kaima, stuov kūlis, katras vėitas gīventuoju vadėnams Laumės kūlio, katras vėsokiausiuom legenduom apipīnts. Žmuonis pasakuo, ka ont anou koriou karta laumės papjuovusės pavuogtas žmuonių avis. Kėtė rokou, ka pri tuo kūlė laumės papjuovusės vuogta verši. Seniau būdava papruotīs ton kūlio gondintė vākus, draudont anīms pri anuo etė, ka laumės nepagautu. Pasakuojama, ka senuovie ton vėituo bōvusi kūršiu švėntīkla. Če suminavuotė tik kelė īruodimā, ka žmuonis kartas apsižiuoplėnė nepamėslīto, ka Imbarē tik 760 mētu – Imbarē daug daugiau mētu, ėr ka šiuos žemės luobius galēm rāstė vėsė, terēk dėdelē norietė.
|