Algirdas Andriuškevičius: “Futbolas – vyriškumo mokykla”

Vakar Kretingos sporto mokyklos futbolo treneris Algirdas Andriuškevičius atšventė savo 70 metų jubiliejų. Kretingoje šis žmogus gyvena jau 46 metus, ir visi tie metai atiduoti futbolui.

Ilgametį futbolo trenerį Algirdą Andriuškevičių (kairėje), dirbantį dar ir dabar, 70-mečio proga pasveikino rajono sporto bendruomenė.

Treneris apgailestauja, jog sulaukėme tokio laiko, kada jauni žmonės nebenori dirbti treneriais. “Negaliu palikti dirbti vieno Arvydo Balsevičiaus. Tada futbolas rajone žlugtų visiškai, - įsitikinęs A.Andriuškevičius, kuris Sporto mokykloje dar tebetreniruoja berniukus. – Kretingos sporto mokykloje turėtų dirbti mažiausiai 3-4 futbolo treneriai, tada galėtume kalbėti apie futbolo vystymąsi ar perspektyvas”.

Anot trenerio, futbolas gęsta dėl netikusio valstybės požiūrio ir prasto finansavimo.

“Latvija ir Estija mus ne tik kad pasivijo, bet ir pralenkė. O juk kažkada lietuviškasis futbolas buvo geriausias tarp Baltijos šalių. Latviai ir estai didelį dėmesį skiria bazėms, todėl ten – stipresni klubai, daugiau jaunimo žaidžia futbolą. Nebus vaikų futbolo, nebus ir gero vyrų futbolo”, - savo poziciją išdėstė A.Andriuškevičius.

Jis, turėdamas didžiulę trenerio darbo patirtį, pastebi, jog prieš kelis dešimtmečius vaikai labiau norėjo treniruočių, labiau siekė rezultato. Trenerio nuomone, viską gadina kompiuterizacija – vaikų nebegalima atplėšti nuo kompiuterių, vaikai – tingesni. “Nepasakyčiau, kad talentų yra mažiau. Talentai yra išugdomi per darbą”, - tvirtino treneris.

Per savo darbo metus Kretingoje A.Andriuškevičius išugdė ne vieną futbolo talentą. Tai – Valdas Trakys, broliai Alfonsas ir Algis Barasos, buvę Lietuvos čempionai, Valerijonas Petrauskas, dabartinis “Minijos” treneris Gediminas Petrauskas, Kauno sporto mokykloje dirbantis Kazys Bričkus, Palangos sporto mokyklos treneris Arūnas Macius, Tarybų Sąjungos rinktinėje žaidę Darius Butkus ir daugybė kitų. Nors A.Andriuškevičius atsimena beveik visus savo auklėtinius, sakė daugiau žinąs apie tuos, kurie susiję su futbolu.

Baigęs tuometinį Kūno kultūros institutą, A.Andriuškevičius gavo paskyrimą į Kretingą. Iškart, nuo 1962 m., žaidė už Kretingos “Miniją”, ją treniravo. Didžiausias pasiekimas – 1964 m. kartu su “Minija” iškovota III v. “Tiesos” taurės varžybose. A.Andriuškevičius žaidė ir už Lietuvos čempiono Kauno “Inkaro” jaunius, su Gargždų “Silikatininku”, kurį treniravo vienerius metus, 1967 m. užėmė I vietą “Nemuno” draugijos žaidynėse. “Manimi 1965-aisiais nusivylė, ir nebeleido treniruoti “Minijos”. Lošėme tais metais blogai, – kaltas buvo treneris. Nuo tada iš esmės treniruoju vaikus”, - prisiminė A.Andriuškevičius, šiek tie suabejojęs – ar tik trenerio darbo neteko dėl to, kad nebuvo partinis.

Kalbėdamas apie dabartinę “Miniją”, treneris pasidžiaugė: komanda – atjauninta, reikia tik dirbti – ir viskas bus gerai. O jeigu dar bus ir finansavimas – bus dar geriau: futbolininkus, anot A.Andriuškevičiaus, reikia skatinti. Skatinami futbolininkai buvo ir sovietiniais metais: jiems suteikdavo pirmenybę eilėse butui gauti, buvo galima dirbti pusę dienos, buvo ir socialinių lengvatų, pavyzdžiui, pirmenybė priimant vaikus į darželį ir pan.

“Laikai pasikeitė, bet dykai vis viena niekas nenori sportuoti”, - sakė jubiliatas.

A.Andriuškevičius, peržvelgdamas savo gyvenimo metus, sako, jog apie kažką išskirtinio negalėtų kalbėti: “Gyvenime viskas svarbu. Ir kiekvieni metai – svarbūs, nes vis viena duoda kažkokį rezultatą. O jaunystės juk nebesugrąžinsi”.

Daug laiko A.Andriuškevičius praleidžia sode, nes ką, anot jo paties, pensininkui ir belieka daryti. O Sporto mokykloje dirbsiąs iki tol, kol to reikės sporto bendruomenei, kol atsiras norinčio treneriais dirbti jaunimo.

Visą gyvenimą atidavęs futbolui, A.Andriuškevičius įsitikinęs, jog futbolas – vyriškumo mokykla, suteikianti pasitikėjimo savimi, užgrūdinanti, įtvirtinanti jėgą, tikslo siekimą. O visa tai, anot trenerio, praverčia ir gyvenime.

• Rašyti komentarą (4)