Kalėdos sutinkamos skirtingai, bet visada – su šeima

Tikėjimas, religinės apeigos, šventinis stalas ir dovanos – šios šventų Kalėdų tradicijos, nors ir tais pačiais žodžiais įvardintos, bet skirtingose šalyse suvokiamos kitaip. Ypač ryškiai tai pastebi mūsų krašte gyvenantys ir čia šeimas sukūrę kitataučiai, besistengiantys prisijaukinti lietuviškus, bet išsaugantys ir savo nacionalinius papročius. Tačiau vienas šv. Kalėdų stebuklas taip pat suprantamas bet kokiame pasaulio krašte – šventė prasminga tik tuomet, kai prie vieno stalo susėda visa šeima.

Tradicijos – itin stiprios

Prieš 5 metus mūsų rajone su žmona lietuve įsikūręs ukrainietis Jaroslav Tkhir savo tautos tradicijas stengiasi išlaikyti. Vyras šypsosi – jo dukrai, kuriai dabar ketveri, pasisekė: didžiąsias metų šventes ji sutinka dukart – pagal ukrainiečių ir lietuvių tradicijas. Mergaitė dukart sulaukia ir kalėdinių dovanų. Mat Ukrainoje Kalėdos pradedamos švęsti dviem savaitėmis vėliau negu Lietuvoje – sausio 6-9 dienomis.

Jaroslav Tkhir pasakojo, kad ir jo gimtojoje šalyje Ukrainoje puošiamos eglutės, tačiau vaikai dovanų ieško ne po ja, o po savo pagalvėmis.

„Tas dienas visi švenčia, laikosi papročių ir visiškai pamiršta kasdienį gyvenimą. Lietuvoje to nepastebėjau – net ir per televiziją nerodo, kaip žmonės sutinka Kalėdas. Mūsų krašte kiekvienas atmintinai moka svarbiausias kalėdines giesmes, o mano mama, močiutė jų žino dar daugiau – gal 20 mokėjo“,- pasakojo J.Tkhir, kilęs iš Vakarų Ukrainos, Lvovo. Pasak pašnekovo, Rytų Ukraina dėl kitaip susiklosčiusių istorinių aplinkybių perėmė rusiškas tradicijas.

„Mano šalyje Kūčių vakarą visi vaikai su šeimomis suvažiuoja pas vyriausiąjį šeimos narį – močiutę ar senelį. O prie stalo susėda tik tada, kai danguje užsižiebia pirmoji žvaigždė,- pasakojo J.Tkhir. – Duona yra tik laužoma ir ją visiems padalina vyriausiasis šeimos vyras. Kaip ir pas lietuvius, ant Kūčių stalo yra ir dvylika patiekalų. Tik vietoj jūsų kūčiukų, aguonų pieno, pas mus – tradicinis ukrainietiškas Kūčių valgis, vadinamas „kutia“. Tai labai skani košė iš perlinių kruopų, graikinių riešutų, medaus ir aguonų. Džiaugiuosi, kad šį patiekalą iš mano mamos išmoko pagaminti ir mano žmona“.

Kalėdojimas – tarsi biblinis spektaklis

J.Tkhir pasakojo, kad Kūčių vakarienė baigiama lygiai vidurnaktį – tą valandą prasideda kalėdojimas.

„Kaip pas jus vaikšto Trys karaliai, taip pas mus – „vertep“. Tai būrys žmonių, kurie jau prieš gerą mėnesį pasiskirsto ir pradeda rengtis savo vaidmenims: pranašo, Trijų karalių, žydo, velnio, riterių ir miestiečių. Šis būrys eina į kiekvienus namus ir skelbia džiugią žinią apie Jėzaus gimimą. Juos priimantys žmonės atsilygina dovanomis. Visa tai – lyg mažas spektaklis, kurio scenarijus atkartoja Biblijos siužetą“,- pasakojo J.Tkhir.

Pirmąją Kalėdų dieną žmonės renkasi į rytines Mišias, o po jų choras iš bažnyčios iškilminga eisena patraukia per gyvenvietę. Taip renkamos ir aukos bažnyčiai.

O vaikai laukia antrosios ir trečiosios Kalėdų dienų, nes tuomet jie eina kalėdoti per gyvenvietę. Aplankytieji žmonės vaikams atsilygina skanėstais, pinigais.

„Kalėdoja absoliučiai visi vaikai – aš su broliu irgi eidavau. Specialias Kalėdų giesmes grieždavau smuiku, o brolis giedodavo“,- prisiminimais pasidalijo J.Tkhir.

Dovanas neša ne Kalėdų senelis

J.Tkhir papasakojo ir apie šventę, kurios lietuviai nežino – sausio 14 dieną švenčiami Senieji Naujieji metai, kurių tradicija atkeliavo dar iš senojo kalendoriaus.

Šventės dienos rytą berniukai, vadinami palaznik, aplanko kiekvienus namus ir specialiais žodžiais pasveikina žmones.

„Tikima: jei pirmasis tądien į namus ateis berniukas ar vyras, tuomet šeimą visus metus lydės sveikata. Laikydamiesi šio prietaro žmonės neatidaro durų moteriai, kol nebuvo apsilankęs berniukas“,- sakė J.Tkhir.

Jis pasakojo, jog tikintis sveikatos žmonės po truputį atsigeria ir šventinto vandens, atsinešto iš bažnyčios, sausio 19 dieną švenčiant Jordan, arba Jono krikštytojo, šventę.

J.Tkhir teigė, kad ukrainiečiams dovanas neša ne Kalėdų senelis, o šventasis Mykolas. Šis kadaise gyvenęs žmogus pagarsėjo kaip geradaris – naktimis, kad liktų nepastebimas, jis paveldėtą šeimos turtą išdalino vargšams, prie jų namų palikdamas lauknešėlius.

„Todėl ir dabar tikima, kad šventasis Mykolas ateina naktį ir vaikams po pagalve palieka dovanų,- pasakojo J.Tkhir. – Mes su broliu irgi juo tikėjome – juk atsibudę po pagalve rasdavome dovanų. Pamenu, kad kartą slidinėjimo įrangą radome po lova – tėtis mums paaiškino, kad šventas Mykolas šių dovanų niekaip nesutalpino po mūsų pagalvėmis. Dabar dukra laukia šventojo Mykolo – šio dovanos atkeliauja iš Ukrainos“.

Prieš Kalėdas kepa sausainius

Praėjusį savaitgalį Baubliuose gyvenančių vokietės Jackie Weigl ir lietuvio Dariaus Daukšos namai pakvipo imbieru.

Jackie ir Dariaus sūnūs – septynmetis Justinas (kairėje) ir šešiametis Aleksas - tikisi, kad ir šiemet po eglute ras dovanų. Mainais jie Kalėdų seniui, kuris į namus įsiropščia per židinį, paliks stiklinę šilto pieno ir skanėstų.

„Tai – mažytė mūsų šeimos tradicija. Kasmet aš iškepu sausainius – imbierinius žmogeliukus, vadinamuosius „Gingerbread man“. O vaikai – Justinas ir Aleksas – juos dekoruoja, išpuošia“, - pasakojo Jackie.

Iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) kilusi Jackie pasakojo, kad šioje šalyje kiekviena šeimininkė stengiasi kuo daugiau patiekalų pagaminti pati, šeimą palepinti namie keptais skaniais pyragais. Kalėdoms tradiciškai patiekiama kepta žąsis ar kalakutas, sotus kalėdinis pyragas su vaisiais ir riešutais. Pasak Jackie, ir PAR už skanų maistą ne mažiau svarbu ir šventinė stalo išvaizda. Ypatingas kalėdinis akcentas – kiekvienam asmeniui prie lėkštės padedamas siurprizas, iš išvaizdos kiek panašus į konfeti patranką, vadinamąją „chlapuškę“. Tačiau jo viduje – ne blizgūs popierėliai, bet maži žaisliukai. „Šito tikrai pasiilgau“,- atsiduso Jackie, Lietuvoje apsigyvenusi prieš 8 metus.

Per šventes – visuotinės atostogos

Ir Lietuvoje Jackie išlaiko Kalėdinių pietų tradiciją, o Kūčias visa šeima sutinka Dariaus tėvų namuose – tokios vakarienės, Advento laikotarpio PAR nėra. Jackie yra krikščionė, tačiau PAR nėra vienos religijos: esama ir judaistų, induistų, musulmonų ir kt.

Jackie iki šiol pamena, kaip pirmą kartą sėdo prie Kūčių stalo. „Šiek tiek bijojau – nauja buvo ne tik lietuviški Kūčių patiekalai, kurių anksčiau nebuvau ragavusi. Bet tąkart visų akys buvo įsmeigtos į mane, nes pirmą kartą Darius mane pristatė savo šeimai. Atsimenu, jie stebėjosi – kodėl aš iš Afrikos, o ne juodaodė“,- juokėsi supažindinimą prisiminusi Jackie.

Jackie ir Darius pasakojo, kad Kalėdos PAR švenčiamos panašiai kaip ir kitose šalyse: einama į bažnyčią, po Mišių sėdama prie šventinio stalo, namuose žėri išpuošta Kalėdų eglutė, po kuria dovanas palieka iš Laplandijos per visą pasaulį skriejantis Kalėdų senis. Trūksta tik vieno – sniego.

„Per Kalėdas Pietų Afrikos Respublikoje – pats karščiausias metas, temperatūra siekia 35 laipsnius karščio. Dėl to per Kalėdas visi eina į paplūdimį ar prie baseino, kepa barbekiu ar kitokius kepsnius“,- pasakojo Darius ir Jackie.

• Rašyti komentarą (0)