Arbatos gėrimo ceremonija – kartu su Japonijos ambasadore

Prie arbatos gėrimo namelio Mažučiuose – Japonijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Miyoko Akashi (viduryje) su viešniomis iš Danijos.

Savaitgalį į Darbėnų seniūnijoje Mažučių kaime kuriamą Japonų sodą plūdo žmonės: čia buvo sulaukta itin garbių svečių iš Japonijos, kurie pristatė savo šalies tradicijas bei kultūrą. Vyko arbatos gėrimo ceremonijos išvien su Japonijos nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Lietuvoje Miyoko Akashi, buvo mokoma ikebanos kūrimo meno. Unikalumu stebino pirmąkart į Lietuvą atgabenta galinga bonsų kolekcija.

Šventę surengė patys japonai

Šarūno Kasmausko, vieno iš japoniško sodo Mažučiuose iniciatorių, teigimu, ši japonų kultūros šventė atkeliavo pagal Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos šį pavasarį 6 vietose vykdomą projektą - Mažučiuose buvo pasiūlyta surengti renginį tema „Orientalistika istoriniuose parkuose“.

Ankstyvą šeštadienio rytą į dangų pakilo būrys heliu pripildytų karpių. Tai – simbolinė Japonijos žuvis, jų sėkmės simbolis. Po sodybą sklandė aitvarai, iš popieriaus buvo lankstomi galingi origamiai. Greta viena kitos buvo iškeltos Lietuvos, Japonijos, Žemaitijos bei Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos vėliavos.

„Visą šventę sugalvojo ir ją surengė jau trečius metus Mažučiuose sodą kurianti japonų kompanija. Jai vadovauja Mokytojas, landšafto meistras Hajime Watanabe. Šįkart atvyko keturiese, jie čia dirbs ir gyvens ligi rudens šalnų. 16 ha sodo kūrimo darbai jau baigiami: suformuotas landšaftas, pastatyti japoniško stiliaus namai. Šį pavasarį sodas praturtėjo arbatos gėrimo nameliais, atgabenta turtingiausia Baltijos šalyse 100 – 150 metų senumo bonsų kolekcija. Visą vasarą vyks jos paroda – pardavimas“, - kalbėjo Š.Kasmauskas, patikindamas, jog sodyba šią vasarą taps įvairių projektų bei edukacinių užsiėmimų vieta.

Bonsai – ligi 20 tūkst. Lt

Maždaug šimto bonsų kolekciją prižiūrintis japoniško landšafto bei japonų kultūros žinovas klaipėdietis Rokas Vaičius svečiams pasakojo apie šį unikalų Japonijos gamtos, kultūros ir istorijos paveldą.

Rokas Vaičius parodė brangiausią bonsą – 100 metų senumo 20 tūkst. Lt kainuojančią pušį.

„Bonsų menas atsirado Kinijoje: kalnuose natūraliai augančius augalus žmonės perkėlė į vazonus ir įkurdino arčiau namų. Šį meną iš kinų perėmė ir išpuoselėjo japonai. Svarbiausia yra bonsų priežiūra - jų karpymas ir formavimas. Tai – vėlgi ypatingas menas. Prižiūrimas bonsas įgyja natūralaus medžio vaizdą, sumažintą keliasdešimt ar kelis šimtus kartų“, - pasakojo R.Vaičius.

Jo žodžiais, bonsas gyvena ligi tūkstančio metų. Japonijoje yra bonsų, kuriems – 400-500 metų. Juos puoselėja ištisos kartos, ir tai – unikalus jų tautos paveldas.

„Europoje tokių bonsų nepamatysime, nes jie – labai brangūs. Ir į šitą vietą Mokytojas H.Watanabe atgabeno palyginti senų ir brangių bonsų: patys seniausi siekia 100-150 metų ir kainuoja ligi 20 tūkst. Lt. Tačiau yra ir paprastesnių bonsų, kainuojančių nuo 100 Lt.

„Mokytojas nesitiki, kad ties bonsai bus parduoti, tačiau, jis sakė, būsiąs laimingas, galėdamas perkelti dalelę savo tautos kultūros į Lietuvą ir suteikdamas galimybę žmonėms pamatyti šiuos istorinius medžius vazonuose“, - teigė R.Vaičius.

Mėgavosi vienintele galimybe

Susirinkę į arbatos gėrimo namelius šventės dalyviai galėjo mėgautis japonių pagal jų šalies ritualus ruošiama arbata, dalyvauti ramiose ir lėtose apeigose. Ceremonijoje dalyvavo ir aukščiausioji šventės viešnia – ambasadorė M.Akashi.

Kaligrafinis užrašas viršum kuklios ikebanos skelbė: „Vienintelis susitikimas - per vienintelį gyvenimą“. Tai reiškė, jog svečiai yra raginami mėgautis vienintele galimybe - šįsyk būti kartu su ambasadore.

Šeimininkės neskubėdamos ruošė arbatą: servetėle pirmiausia išvalė indus, tuo pačiu - ir aplinką nuo blogos energijos. Po to karštu vandeniu išplikė pialą, kad ši sušiltų. Tuomet į pialą įbėrė smulkintos žaliosios arbatos ir šluotele ją ištrynė. Nusilenkusi garbingai viešniai, šeimininkė pirmiausia arbatos pialą įteikė ambasadorei. Ši nugėrė gurkšnį, - pagal tradiciją išgeriama ne daugiau, kaip 3,5 gurkšnio. Pialą pasukus priešinga kryptimi, ji sugrąžinama šeimininkei. Arbata ruošiama pialose, kurių raštai bei forma atitinka metų laikus. Panaudoti indai išskalaujami šaltu vandeniu iš kito specialaus indo.

Taip neskubant ir iš lėto buvo vaišinami visi norintieji dalyvauti arbatos gėrimo ceremonijoje.

Lietuviai ir japonai panašūs svetingumu

Per pertrauką tarp arbatos gėrimo ritualo Japonijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje M. Akashi sutiko duoti interviu ir „Pajūrio naujienoms“.

- Gerbiama Ambasadore, ar Mažučiuose kuriamas sodas Jums kažkuo primena tėvynę?

- O taip. Čia – labai gražus sodas, tik nameliai kitokie - lietuviškų formų. Mokytojas Watanabė kuria šią vietą pagal japonų tradicijas – čia yra ir akmenų sodas, ir želdinių masyvai. Visa tai sukuria ypatingą erdvę.

- Ar pastebėjote čia, Žemaitijos japoniškame sode, ką nors išskirtinio, neįprasto, ko nėra Japonijoje?

- Čia – labai didelė erdvė: lyg mūsų sodas būtų padaugintas daugybę kartų.

- Kas šiandieną iš gausaus būrio jūsų tautiečių dar dalyvauja šventėje?

- Atvyko mano viešnios iš Danijos, Kopenhagos. Lietuvos ambasadore aš buvau paskirta prieš dvejus metus. Ligi tol dirbau ambasadore Kopenhagoje, todėl Danijos kaimynė Lietuva man buvo gerai žinoma.

- Lietuva pamažėle tiesia kultūrinius tiltus į Japoniją, o Japonijoje ar yra nors mažytė Lietuvos kultūros oazė?

- Kol kas negirdėjau.

- Kokį didžiausią įspūdį jūsų tautiečiams palieka Lietuva?

- Jūsų žmonės – labai svetingi ir tuo esate artimi mums. Todėl japonams, sykį čia pabuvojusiems, vėl norisi sugrįžti į Lietuvą. Ir tai, manau, jau yra tiltų tarp mūsų tautų užuomazga.

• Rašyti komentarą (10)