Integracijos įkaitai: vaikai tapo brangia preke

Rengiantis likviduoti Salantų specialiąją mokyklą, jos auklėtinių tėvai pakilo į kovą: siekdami savo specialių poreikių vaikų psichologinio ir fizinio saugumo, jie kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės tarybą, Vaiko teisių apsaugos kontrolierių, švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendriją „Viltis“. Šiandien dėl šios mokyklos likimo dar vienas specialus posėdis rengiamas Savivaldybėje.

Šioje Salantų specialiojoje mokykloje jos auklėtiniams yra sudarytos visos tinkamos sąlygos: su jais dirba specialiųjų poreikių vaikų psichologiją išmanantys pedagogai, mokiniai lavinami atsižvelgiant į jų poreikius bei sugebėjimus, jiems yra užtikrinta saugi aplinka.

Po posėdžio Savivaldybėje su švietimo ir mokslo viceministru Vaidu Baciu Salantų specialiosios mokyklos klausimas buvo neišspręstas: taryba turėtų nulemti, ar mokyklą likviduoti ir mokinius integruoti į įprastas ugdymo įstaigas, ar mokyklą reorganizuoti.

„Grįžome į pradinę padėtį: nieko nežinome ir gyvename baimėje. Kai buvo kalbama apie mokyklos likvidavimą, prašėme geriausios iš blogybių: kad mūsų vaikų neįmestų į bendras klases, o sudarytų sąlygas jiems mokytis atskirose klasėse. Tačiau dabar tų klasių mes bijome: nei mokyklos bendruomenės, nei mūsų visuomenė apskritai nėra pasirengusi priimti kitokius vaikus. Jei bus nuspręsta, kad mokykla yra reorganizuojama į Salantų gimnazijos specialiojo ugdymo skyrių, norime, kad tas skyrius būtų įsteigtas ne gimnazijos patalpose, o Salantų specialiojoje mokykloje“, - sakė už specialiosios mokyklos auklėtinių gerovę kovojanti salantiškė Aleksandra Einikienė.

Ji kartu su kitų specialiųjų poreikių turinčių vaikų tėvais labiausiai bijo dėl savo atžalų psichologinės būklės. Tėvai baiminasi, kad integruoti į mokyklą jų vaikai nepritaps, patirs pažeminimą, patyčias, stresą, praras motyvaciją mokytis.

„Specialiojoje mokykloje mūsų vaikai jaučiasi saugūs. Jiems čia sudarytos visos sąlygos ir galimybės mokytis, dalyvauti užklasinėje veikloje, sportuoti, naudotis kompiuteriais, vaikams skiriama gydomoji gimnastika. Jei mūsų vaikai bus integruoti į kitas ugdymo įstaigas, jei pateks į klases, kuriose mokosi 20 ir daugiau vaikų, mokytojai fiziškai nepajėgs suteikti kvalifikuotos pagalbos, nepajėgs atsižvelgti į jų psichofizinius ypatumus, protinę negalią. Mūsų vaikų dėl neadekvataus elgesio, menko mokslumo laukia bendraklasių atstūmimas, patyčios. Dėl šių priežasčių nenorime ir bijome, kad specialiųjų poreikių vaikai būtų integruoti į bendrojo ugdymo įstaigas“, - kalbėjo A.Einikienė.

Jos ir kitų tėvų nuomone, toks staigus ir priverstinis specialiųjų poreikių mokinių perkėlimas į jiems neįprastą, nepalankią aplinką yra vaikų teisių pažeidimas.

Reaguodama į raštišką tėvų kreipimąsi, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė patvirtino, kad Švietimo ir mokslo ministerija nepritaria nuostatai, kad specialiųjų poreikių vaikai būtų integruoti į bendrojo lavinimo klases. Ministerija kaip galimybę siūlo dalinę integraciją: kad specialiosios mokyklos ugdytiniai galėtų mokytis specialiose klasėse bendrojo lavinimo mokyklose. Ministerija rajono tarybai pasiūlė, kad Specialiojo ugdymo skyrių būtų galima steigti Salantų gimnazijoje, o jis veiktų Salantų specialiosios mokyklos patalpose.

E.Žiobienė savo atsakyme tėvams garantavo, kad domėsis, kaip užtikrinamos Salantų specialiojoje mokykloje besimokančių vaikų teisės į jų poreikius atitinkantį ugdymą.

Tam, kad specialiųjų poreikių vaikai būtų integruoti į bendrojo lavinimo mokyklas ar specialias klases, nepritaria ir Salantų specialiosios mokyklos mokytojai. Pasak jų, integracija yra tik valdžios politika, siekiant sutaupyti pinigų, pamirštant, kad už jų slepiasi vaikai ir juos lavinantys bei prižiūrintys darbuotojai.

„Šiems vaikams atidavėme visą savo gyvenimą: daugelis Salantų specialiojoje mokykloje dirbame jau daugiau negu tris dešimtmečius. Ir ko sulaukėme – esame nebereikalingi. Likvidavus mokyklą ar perkėlus vaikus į specialias klases, darbo netenka 17 mokytojų, o skaičiuojant ir aptarnaujantį personalą, šiais nedarbo laikais be darbo liks 41 žmogus. Tačiau labiausiai gaila ne savęs – gaila vaikų. Kas jų laukia“, - svarstė Salantų specialiosios mokyklos mokytoja Dalia Jasienė.

Pasak šios mokyklos mokytojos Palmiros Galdikienės, bendrojo lavinimo mokyklose specialiųjų poreikių vaikų laukia tik žiaurus bendramokslių elgesys ir patyčios. O pedagogai bus nepajėgūs apsaugoti ir tinkamai lavinti iš specialiosios mokyklos atėjusių mokinių.

„Pavyzdžiui, Salantų gimnazijoje dirba vienas logopedas ir vienas specialusis pedagogas. Specialiųjų poreikių vaikų bus ne vienas. Kaip jie dirbs? Juk dažnai vienam mūsų auklėtiniui reikia vieno darbuotojo. Esame perpratę savo vaikus, matome kiekvieną jų emocijų krustelėjimą, nuotaikų kaitą ir esame išmokę juos suvaldyti, su jais susikalbėti. Specialiojoje mokykloje mūsų auklėtiniai turi lygias galimybes, jie čia šoka, dainuoja, atsiskleidžia – integravus juos į kitas mokyklas, vaikų laukia pražūtis. Galime duoti integracijos pasekmių pavyzdžių: į įprastą mokyklą integruotas vaikas buvo pervestas į mūsų mokyklą – perėjęs visas įmanomas lavinimo įstaigas, jis nemokėjo skaityti. Čia išmoko. Kitas vaikas iš mūsų mokyklos buvo integruotas kitur, vėliau grįžo – po integracijos jis nebemokėjo parašyti savo pavardės, ką puikiai sugebėjo specialiojoje mokykloje, jam įprastoje aplinkoje“, - pasakojo D.Jasienė ir P.Galdikienė.

Mokytojų nuomone, integracija turi tik vieną teigiamą bruožą: specialiųjų poreikių vaikai yra arčiau namų. Tačiau pedagogės įsitikinusios: integracijai yra skirta per mažai lėšų, per mažai laiko, o mūsų visuomenė tokiems procesams dar nėra pasirengusi.

„Tokias reformas, kai naikinamos specialiosios mokyklos, reikia vykdyti palaipsniui. Likvidavus mokyklą, dalis vaikų atsidurs gatvėje. Politikai, siekdami įgyvendinti teorinius savo planus, žaloja vaikų ateitį. Valdininkai nežino, kaip čia gyvena mūsų auklėtiniai. Jiems svarbiausia – pinigai. Niekas neklausė, o kaip geriau specialiųjų mokyklų bendruomenėms. Specialiųjų poreikių vaikai tapo brangia preke: jų mokyklos laukia dėl dvigubai didesnių krepšelių, o ne dėl jų gerovės“, - įsitikinusios Salantų specialiosios mokyklos pedagogės.

Salantų specialiosios mokyklos direktoriaus Stasio Galdiko komentaras:

- Svarstant mokyklos likvidavimo klausimą, buvo iškelta mintis, kad mūsų mokykla yra maža, neperspektyvi, nes joje ugdomi ir mokomi tik 38 mokiniai. Teko viešėti Švedijoje. Paklausus apie specialiųjų poreikių vaikus, man pasakė, kad yra didelė jų mokykla. Joje tuo metu mokėsi 25 vaikai, dirbo 70 darbuotojų. Mūsų šalyje kai kurie tėvai nenori pripažinti savo vaikų negalios: mano, kad mokytis specialiojoje mokykloje – ne prestižas. Protingesni tėvai atsižvelgia į vaiko poreikius, todėl ir reikalingos specialiosios mokyklos, kur vaikams yra garantuojama profesionali pagalba. Sprendžiant mokyklos likimą reikia atsižvelgti ir į dar vieną problemą: kelios dešimtys žmonių kol kas gyvena nežinioje – ar turės darbą, ar taps bedarbiais. Yra prasilenkta su terminais: mokykla likviduojama spalio mėnesį, o specialiojo ugdymo skyrius turėtų būti steigiamas liepos mėnesį. Jei darbuotojai savo noru išeina iš darbo ir pereina dirbti į skyrių, praranda visas socialines garantijas, netenka nepertraukiamo stažo bei išeitinių kompensacijų. Žmonės palikti nežinioje, kai kuriems iki pensijos likę vos pora metų ar pusmetis. O valstybė nežiūri nei vaikų, nei darbuotojų poreikių – žiūri tik, kaip sutaupyti.

• Rašyti komentarą (1)