Kurdami sutuoktiniai ginasi nuo ligų ir kasdienybės monotonijos

Kūlupėnuose gyvenantys garbaus amžiaus sutuoktiniai – 78-erių Marytė ir 82-jų Vytautas Žukauskai - savo kūrybinėse erdvėse yra nenurimstantys ieškotojai ir atradėjai. Kurdami jiedu ginasi nuo kasdienybės monotonijos bei senatvėje vis dažniau užklumpančių ligų.

Vytauto Žukausko pomėgį tapyti šiuo metu užgožė origamio lankstiniai.

Vytautas tapo paveikslus, iš popieriaus lanksto figūras kiniško modulinio origamio technika, yra puikus skaitovas, atmintinai išmokęs begales eilėraščių ir poemų. Jis dar augina bites ir mokosi gestų kalbos. Kartu su Kūlupėnų kultūros darbuotojais jis rengiasi statyti ir režisuoti paties pamėgtą A.Puškino poemą „Čigonai“.

Marytė pamėgo rankdarbius: ji neria, siuvinėja, siuva, ant audinio kuria koliažus. Naujausias jos „atradimas“ - iš senų sagų ant skiautinio sudėliotas paveikslas, vaizduojantis įvairius pagonybės simbolius.

„Paskutinieji mano darbai turi grynai funkcinę paskirtį. Skiautinį norėjau panaudoti kaip širmą virtuvėje, kad būtų uždengta dujų baliono vieta. Bet ten jis netiko, todėl pasikabinome ant sienos kaip paveikslą, - kalbėjo M.Žukauskienė. – Padarytas jis iš senų audinių: juk kiek drabužių susinešioję, likusios sagos. Derinau vienas prie kitų, iš pradžių lyg ir netyčia susidėliojo saulė, mėnulis, pagoniški senovės lietuvių stulpai“.

Vytautas pajuokavo, kad tuokart jo žmona išpjaustė reikalingas sagas net iš jo kelnių.

O numatytą uždengti virtuvės vietą Marytė pakeitė kitu rankdarbiu – ant krintančio audinio gabalo iš storų siūlų ji surezgė voratinklį ir apgyvendino jame pasiūtą riebų vorą.

Kitas jos darbas – vąšeliu nunerti rudeniniai lapai, prilipinti ant liaudiškais motyvais išausto audeklo. Šiuo rankdarbiu uždengta kone visa miegamojo siena. „Čia mano fotelis, - sėsdamasi į mėgstamą krėslą, kalbėjo moteris. – Todėl ir pasidariau, kad ilsintis jame būtų šilčiau. Ir tiesiogine prasme, ir šiaip – gyvenimo rudenį mėgstu pamąstyti apie jo prasmę, prisiminti praeitį“.

„Toks ir tas mano menas, - atviravo M.Žukauskienė, tačiau užsiėmimas – tikrai smagus. Nors dreba mano rankos ir galva, bet kruopštus darbas reikalingas kaip profilaktinė priemonė, įveikiant Parkinsono ligą“.

V.Žukauskas atviravo taip pat neseniai vienu metu patyręs net 5 operacijas, todėl kruopštumo ir susikaupimo reikalaujantis darbas jam – tikra dvasios užuovėja. „Ir pirštų lankstumą, ir dėmesį lavina“, - lankstydamas popieriaus detales ir sujungdamas jas į gulbės formos popierinę figūrą, kalbėjo vyras.

Šios technikos jį išmokė vienturtė duktė Diana. Tačiau jis supranta, kad jo išlankstytos paukščių figūros prilygsta vaikų rankdarbiams, - jos nė iš tolo nėra tikras menas.

Marytės Žukauskienės „atradimas“ – iš senų sagų pagoniškais motyvais išsiūtas paveikslas.

Susikaupti ties tapybos darbais dabar jam nebelieką laiko: be rankdarbių jam dar reikia ir knygų paskaityti, ir eilėraščių atmintinai išmokti. Neseniai jis buvo pakviestas į Kartenoje surengtą rajono skaitovų konkursą skaityti poezijos ir pelnė trečiąją vietą.

Jaunystėje tėviškėje Biržuose be jo neapsieidavo nė vieno spektaklio pastatymas, prisiminė vyras.

Eiles atmintinai, jis atviravo, mokosi gana ilgokai: „Vaikštau po virtuvę, gaminu maistą ir garsiai sau deklamuoju. Kad neįgrisčiau žmonai, įlendu ir į savo kambarį arba miegamąjį“, - juokavo jis.

Prieš gerą dešimtmetį pradėjęs mokytis gestų kalbos, jos neužleido ligi šiolei. Vis atnaujina žinias ir mokosi naujų derinių. Paklaustas, kam to reikia, V.Žukauskas atsakė: „Labai įdomu: šia kalba galima susikalbėti su žmogumi iš bet kurios pasaulio vietos“.

Tačiau realiai gestais jis pabendraudavo tik su kaimyne mergina, kol ši neišvyko į užsienį, pasišnekėdavo susitikę turguje. Kažkada visai atsitiktinai Palangos paplūdimyje susipažino ir su vienu poilsiautoju, kuris kas vasarą atvyksta ilsėtis ir ieško galimybių su juo susitikti.

• Rašyti komentarą (0)