|
|
|
Tėvai nesutinka, kad mokykla būtų likviduota
Salantų specialiosios mokyklos bendruomenės susitikime su švietimo ir kultūros viceministru Vaidu Baciu buvo paskelbtas nuosprendis dėl mokyklos likimo: ji likviduojama, valstybė atsiskaito su darbuotojais. O jei neįgalių vaikų tėvai pageidaus, Salantų gimnazijoje bus steigiamas specialaus ugdymo skyrius. Tačiau dėl vaikų teisės mokytis atskiroje mokykloje kovojantys tėvai neketina pasiduoti – jų siūlomos sąlygos netenkina.
V.Bacys į Salantus atvyko specialiosios mokyklos darbuotojų bei šioje įstaigoje besimokančių vaikų tėvų pageidavimu. Ir vieni, ir kiti jau keletą mėnesių gyveno nežinioje: pedagogus gąsdino mokyklos reorganizacijos tvarka – praleidus terminus specialaus ugdymo skyrius turėjo būti įsteigtas dar nelikvidavus mokyklos. Pedagogams ir kitiems šios įstaigos darbuotojams tai reiškė, jog jie praras nepertraukiamą darbo stažą, negaus išeitinių pašalpų, o kai kurie neteks ir darbo. Tėvai gi blaškėsi nežinodami, ar jų vaikai liks mokytis tose pačiose mokyklos patalpose, ar juos išskirstys po skirtingas rajono mokyklas. V.Bacys susitikime garantavo: mokykla bus likviduojama laikantis visų įstatymų bei terminų, o su darbuotojais bus atsiskaityta. Tačiau likvidavus mokyklą ir specialiojo ugdymo skyrių įsteigus Salantų gimnazijoje, darbo vietų visiems specialiosios mokyklos darbuotojams išsaugoti nepavyks. Likvidavus mokyklą Kretingos švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė specialiųjų poreikių vaikus auginantiems tėvams pasiūlė dvi išeitis. „Vaikus būtų galima vežioti į Kretingos vaikų ugdymo centrą. Ten specialiųjų poreikių vaikams yra sudarytos puikios sąlygos: įrengtos klasės, yra bendrabutis, su vaikais dirba logopedas, psichologas, kineziterapeutas, neurologas, spec. pedagogai. Tiems vaikams, kurie nenorėtų važinėti, būtų galima įsteigti skyrių Salantų gimnazijoje. Klasės būtų įrengtos atskirame mokyklos priestate, vaikus kiekvieną rytą į mokyklą atvežtų ir parvežtų mokyklinis autobusas, dirbtų logopedas, spec. pedagogai, mokiniai turėtų atskirą dušinę, tualetą“, - žadėjo D.Martišauskienė. Tačiau šie pažadai tėvų neįtikino: jie pageidauja, kad jų vaikai bent metus dar mokytųsi Salantų specialiojoje mokykloje. „Negalima specialiųjų poreikių vaikų stumdyti kaip baldų. Staigi integracija jiems tikrai pakenks. Jai reikia laiko: būtina paruošti aplinką, bendruomenę. Niekas mūsų neklausė, ar mes norime, kad mūsų vaikai mokytųsi bendrojo lavinimo mokyklose. Neklausė ir sveikųjų vaikų – ar jie nori mokytis su kitokiais negu jie. Juk sveikas vaikas nenorėtų eiti į specialią mokyklą – taip specialiųjų poreikių vaikas nenori eiti į bendrą mokyklą. Skirtumas tas, kad mūsų vaikų nuomonės niekas neklausia“, - kalbėjo specialiųjų poreikių vaiką auginanti Kristina Kristanaitė. Pasak jos, užtikrinti atskiras patalpas specialiųjų poreikių vaikams nepakanka: su sveikais vaikais jie susidurtų kieme, perėjus į kitą mokyklą jų lauktų sunki adaptacija ir psichologinė įtampa. V.Bacys tėvus bandė įtikinti, kad mokykla likviduojama, o skyrius specialiosios mokyklos patalpose nekuriamas ne dėl to, kad niekam nerūpėtų vaikai, tačiau siekiant optimaliausio rezultato. „Mąstykime apie save kaip apie šeimą: juk šeimoje lėšas skirstome atsižvelgdami į tai, kokią sumą turime. Jei šiai mokyklai paskirsime 1 milijoną litų, jį turėsime atimti iš kažko kito. Kuo greičiau priimsime sprendimą, tuo bus lengviau“, - kalbėjo V.Bacys. Rajono meras Juozas Mažeika sakė suprantantis specialiosios mokyklos bendruomenę, tačiau išdėstė ir Savivaldybės poziciją. „Esame priklausomi nuo vaikų skaičiaus: tai nulemia darbuotojų skaičių ir jų atlyginimo dydį. Jei mes savo žinion prisiimame specialiąją mokyklą, įklimpstame į didžiulę finansinę duobę. Į mus žiūri kaip į niekdarius, tačiau situacija yra nepaprastai skausminga – norisi, kad vaikams būtų atrasta pati geriausia išeitis, tačiau Savivaldybė nėra pajėgi išlaikyti Salantų specialiosios mokyklos“, - teigė J.Mažeika.
|
|
