Žolynų taką įkurdino bažnyčios bokšte

Kretingos pranciškonų vienuolyno koridoriumi 38,83 m nutįsęs ilgiausias Lietuvoje iš žolynų išaustas takas prieš Jonines buvo perkeltas į Kretingos katalikų bažnyčios bokšto prieigas.

Ilgiausią Lietuvoje žolynų taką Kretingos katalikų bažnyčios bokšte montavo: (iš kairės) klubo „Žolinčių akademija“ vadovė Danutė Kunčienė bei kretingiškės Felicija Stramilaitė ir Gražina Idienė.

Atskiros tako dalys buvo įrėmintos ir iškabintos bokšto aikštelėje, jos papuošė mūro sienas. Taką montavo jo sumanytoja ir iniciatorė, klubo „Žolinčių akademija“ vadovė Danutė Kunčienė su vyru Vidu bei kretingiškės bendramintės Felicija Stramilaitė ir Gražina Idienė, talkinant dizainerei Ritai Bagdzevičiūtei.

Šis žolynų takas į Kretingą buvo atvežtas šiemet sausį, minint mūsų krašto šviesuolio, kunigo ir mokslininko, augalų žinovo Jurgio Pabrėžos gimtadienį.

„Žolinčiai J.Pabrėžą laiko savo Mokytoju: jis mokė žmones pažinti augalus, mylėti žemę ir visą Dievo kūriniją, - kalbėjo D.Kunčienė. – Todėl takas, išaustas Lietuvos žmonių jos tūkstantmečio proga iš tūkstančio mūsų pievose, laukuose ir darželiuose augančių žolynų, iš pradžių apsistojo vienuolyne, o dabar – bokšte. Turime viziją, kad vienuolyne bus įkurdintas ir Jurgio Pabrėžos muziejus“.

Šį taką Lietuvos žmonės audė vienerius metus. Pirmieji užmetimai staklėse buvo padaryti 2009 sausį: į lino ataudus buvo įaustos pirmosios pušų šakelės. Konsultuojant floristei R.Bagdzevičiūtei, žolinčiai į taką įaudė liaunų medelių – karklų, sedulų. Gegužės – birželio mėnesiais takas ypač suvešėjo, kada pievose ir darželiuose pražydo augalai. Takas keliavo per Lietuvos miestus: žmonės skynė žolynus ir, dėkodami žemei, audė taką, taip paminėdami ir Lietuvos vardo tūkstantmetį. Takas buvo austas ir pernai Kretingoje, per Dvaro šventę.

Taip į taką, anot D.Kunčienės, buvo sudėti ir Lietuvos žmonių palinkėjimai, prašymai, viltys, godos.

Šis austas žolynų takas, kaip ilgiausias Lietuvoje, yra įregistruotas į šalies rekordų knygą.

Pernešant taką į bokštą, nubyrėjusios sausos šakelės buvo sušluotos ir sudegintos. “Visos žolelės yra pašventintos, jose – Lietuvos šeimų maldos su įvairiomis intencijomis. Todėl nevalia, kad jos būtų bet kaip išmestos“, - akcentavo D.Kunčienė.

• Rašyti komentarą (0)