|
|
|
Respublikinėse arimo varžybose tikisi pergalės
Artėjant respublikinėms Lietuvos artojų varžyboms, kurios liepos 8 – 9 d. įvyks Pakruojo rajone, Lygumų žemės ūkio bendrovėje, Kretingos rajonui atstovausiantys Tomas Butkevičius ir Vytautas Damulis prakaitą liejo treniruočių lauke.
Vaikinai arti įprastais 3 korpusų plūgais treniruojasi Lazdininkų ūkininko Raimondo Grabio paskirtame lauke. Apverčiamųjų plūgų kategorijoje tradiciškai Kretingos rajonui atstovaus Kazys Genčius. „Šiais metais jaunieji kretingiškiai turi nemenkų šansų užimti prizines vietas. Kasmetinis prizininkas K. Genčius – kitoje kategorijoje, tad - ne priešininkas“, - teigė Aušra Griciuvienė, respublikinės kategorijos teisėja. Ji, kartu su dar 11 teisėjų, vertins artojų darbą būsimose varžybose. Tradiciniais plūgais bus ariamas 100 m ilgio ir 20 m pločio sklypas. Vieną dieną – ražienos, antrą – dobiliena. Pirmajai vagai paruošti skiriama 20 minučių, pagrindiniam arimui – 2 val. 40 min. Pasak Juozo Butkevičiaus, vieno iš dalyvių tėvo, natūralus arimas, dirbant žemę, o ne varžantis, atliekamas gerokai greičiau, 9 – 10 kilometrų per valandą. Varžybose neskubama, išlipama pasitikrinti, ar vaga ariama tiesiai, stebimas jos gilumas, sumetimo ir išmetimo bei dirvos riekių kokybė. „Anksčiau sūnus nemokėjo arti, tačiau, kai prieš dvejus metus pirmą kartą sudalyvavo varžybose, tai dabar miela malonu žiūrėti, kaip dirba“, - sūnumi Tomu didžiavosi J.Butkevičius. Artojus stebėjo bei dalino patarimus, kaip išvengti klaidų, ir Antanas Stonkus, Kretingos ūkininkų sąjungos pirmininkas, ir Žemės ūkio rūmų Kretingos rajono atstovas Juozas Abelkis. Šioms ir liepos viduryje Šilalėje įvyksiančioms Žemaitijos krašto artojų varžyboms Savivaldybė skyrė 1 tūkst.litų. „Džiaugiamės ir tokia parama. Dalyvių apgyvendinimas ir maitinimas bus nemokamas, ūkininkas Bronius Milius pažadėjo pristatyti techniką. Visa „palaikymo komanda“ keliausime už savo lėšas“, - sakė A.Stonkus. Vytautas ir Tomas, dar nė trisdešimties neturintys vyrai, kaip tikri lietuviai droviai prognozavo varžytuvių baigtį, bet prisipažino, jog nepaisant jau pasirodančio jaudulio, laimėti norisi. T.Butkevičius iš Vaineikių vairuos „Case“ markės traktorių, o darbėniškis V.Damulis – „Belarus“.
Artojų noras gražiai bei produktyviai arti yra toks senas, kaip ir pats arimas. Nuo žemės paruošimo priklauso ir viso derliaus gausa. Pirmosios Lietuvos arimo varžybos buvo suorganizuotos 1966 metais. Per 20 m. artojai varžėsi 9 respublikinėse varžybose. Pasaulio arimo varžytuvėse Tarybų Sąjungos artojams dalyvauti nebuvo leista, todėl jie varžydavosi uždaroje sistemoje – buvusioje TSRS teritorijoje. Nuo 1967 iki 1990 m. Tarybų Sajungoje įvyko 13 arimo varžybų, kuriose Lietuvos žemdirbiai ne kartą palypėjo ant aukščiausios apdovanojimų pakylos laiptelio. 1998 m. įkurta Lietuvos artojų asociacija. Pirmosios po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos ir regioninės arimo varžybos įvyko jau tais pačiais metais. Šie metai asociacijai reikšmingi dar ir tuo, kad per 45-ąsias Pasaulio arimo varžybas Althaime (Altheim), Vokietijoje, įstojo į Pasaulio artojų asociaciją. Garsiausi Lietuvos artojai Juozas Rupšys ir Kazys Genčius 2000 m. debiutavo Pasaulio arimo varžybose Prancūzijoje. Nors aukštų vietų dar nepavyko pasiekti, tačiau kasmetinio jų dalyvavimo rezultatai tarptautinėje arenoje vis gerėja.
Monika ZELEPŪGAITĖ
|
|
