Meras neišlaikė – pravėrė Architektūros skyriaus užkulisius

Kada šalies valdžia trimituoja apie išlaidų valdymui mažinimą, kada taupant biudžeto lėšas ir Kretingos rajono savivaldybės darbuotojai priversti eiti nemokamų atostogų, rajono Savivaldybės taryba vakar padidino Savivaldybės administracijos darbuotojų skaičių – įsteigė naują etatą Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje. Dalis tarybos narių nepritarė etato steigimui. Svarstant sprendimo projektą kilo aštri diskusija, kurios metu meras Juozas Mažeika, įrodinėdamas etato reikalingumą, paviešino įsisenėjusius Savivaldybės administracijos architektūros padalinio skaudulius.

Prieštaraujantiems etato steigimui J.Mažeika išrėžė: “Kai kam šiandieną yra noras, kad šitame skyriuje nebūtų tvarkos. Kiekvieną žingsnį tvarkos link kai kas su didžiuliu pasipriešinimu sutinka”. Oponentams meras priminė, kaip jie patys neužtikrintai tvirtina tarybai pateiktus detaliuosius teritorijų planus, abejodami, ar tuose planuose nėra klaidų. Pateisindamas naujo etato atsiradimą, Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis tikino, jog tai daroma žmonių gerovei. “Projektuotojų kvalifikaciją žinote (leisdamas suprasti, kad ji nėra gera,- aut. past.), neturime geodezininko, tad suprantate, kokia atsakomybė tenka vyriausiajam architektui”,- teigė direktorius.

Naują etatą užimsiantis specialistas be visų jam priskirtų funkcijų, reikalui esant, galės pavaduoti vyriausiąjį architektą ir nuolatinėje statybų komisijoje, kuriai šis vadovauja. “Prieš keletą metų detaliųjų planų būdavo po vieną kitą, dabar jų antplūdis, kiekvieną posėdį jų dešimtis patvirtiname. O architektas vienas, jam susirgus šitoj srity klimpstam, žmonėms laiku ir vietoje nesuteikiam reikiamų paslaugų”,- aiškino J.Mažeika.

Svarstant projektą paaiškėjo, kodėl taip trumpai – vos kelis mėnesius – vyriausiąja architekte tepadirbo Danutė Zubavičienė. “Ji - gera specialistė. Aš kalbėjau su ja – išėjo dėl netvarkos Savivaldybėje ir per didelio darbo krūvio”,- sakė tarybos narys Juozas Matulevičius. Oficialiai – pareiškime dėl atleidimo iš darbo – D.Zubavičienė nurodė, kad pareigų atsisako dėl asmeninių priežasčių. Apie vyriausiajam architektui iki šiol tekusį didelį darbo krūvį bei detaliuosius planus rengiančių projektuotojų prastą profesionalumą kalbėjo tarybos narys Povilas Turauskis: “Neseniai rūpinausi dviejų detaliųjų planų rengimu. Savo akimis mačiau - architektė, kaip kokia mokytoja, susidėjusi krūvą detaliųjų planų, ima vieną bylą ir taiso, klaidas rašydama į sąsiuvinį. Pats mačiau – vienam plane net 16 klaidų. Ir apskritis tvirtindavo, kad jiems vežam blogai parengtus planus, kai kitos savivaldybės šituos reikalus seniai susitvarkė”.

P.Turauskiui pareiškus, kad iš tokių projektuotojų reikia atimti licencijas, kitiems tarybos nariams piktinantis, kodėl Savivaldybės valdžia toleruoja profesionalumo stokojančius planų rengėjus, J.Mažeika atšovė: “Pabandykit. Užteko, kad architektė D.Zubavičienė klientams pasakė, kas kokybiškai rengia detaliuosius planus, ją ėmė kaltinti korupcija. Architektei ėmus iš projektuotojų reikalauti kokybės, jie - pas mane skųsti ją, kad blogai, biurokratiškai dirba. Ne paslaptis, kad skųstis atbėga su tarybos narių užtarimu, o kalti liekam mes”.

Etato steigimui nepritarę tarybos nariai turėjo savų argumentų. Konstantinas Skierus tvirtino, jog darbuotojų užtenka, tik bloga darbo organizacija. “Dalį architektui kliūvančių funkcijų turėtų atlikti Statybos skyrius, žemėtvarkininkė Vilma Beniušienė. Sunkmečiu įvesti papildomą etatą yra nusikaltimas, reikia priversti dirbti esamus specialistus – Rimą Lukauskienę, Vilmą Beniušienę – ir paaiškės, kad tų specialistų yra dar ir per daug. Nei ekonomiškai, nei politiškai šito etato dabar nereikia”,- kalbėjo K.Skierus. Jam pritarė S.Baltuonis, įsitikinęs, kad reikia tris administracijos padalinius sujungti į vieną, mažinti viršininkų ir gerinti darbą. “Kuriam pareigas konkrečiam žmogui, uždedam generolo antpečius, kai turėtume kurti komandą, apjungti juos”,- aiškino politikas. Sujungti Statybos ir teritorijų planavimo skyrių su Architektūros skyriumi ragino ir Antanas Puodys. “Kiek kainuos Jono Petrulio atleidimas. Panaikinom jo etatą, kad įsteigtume kitą?”- retoriškai klausė Virginijus Brazauskas. “Panaikinom ir jo sugrąžinti negalim, nes sugrąžintume ir patį žmogų”,- apie ilgamečio Savivaldybės architekto Jono Petrulio atleidimą atviravo J.Mažeika. Meras pabrėžė, kad Savivaldybės architektūros, statybos negerovių šaknys ateina iš ankstesnių rajono valdžios kadencijų. “Tiek metų mes gimdėm šitą netvarką, kad šiandieną vienu mostu jos nesutvarkysim”,- sakė jis.

Naujai įsteigto etato išlaikymas Savivaldybei metams kainuos per 36 tūkst. Lt. Kretingos rajono Savivaldybės administracijoje (su seniūnijomis) šiuo metu yra 90 etatų. Vakar meras J.Mažeika tarybai pristatė naująjį Savivaldybės architektą iš Klaipėdos, gana ilgą laiką dirbusį Klaipėdos miesto savivaldybėje Vidimantą Trimonį. Architektas pasigyrė, jog ankstesnėje darbovietėje jo darbas buvo vertinamas gerai ir labai gerai, bei pasižadėjo taip pat gerai dirbti ir Kretingos rajono savivaldybėje. V.Trimonis į darbą priimtas architektės Redos Kasnauskės motinystės atostogų laikotarpiui.

Užsimerkė ir pasiskolino

Vakar Kretingos rajono savivaldybės tarybos dauguma perspėjančių balsų, kad reikia stabdyti Savivaldybės skolinimąsi, neišgirdo – nusprendė paimti dar 3 mln. 183,4 tūkst. Lt paskolą, ir Savivaldybės bendrą skolą padidino iki 18 mln. 724,2 tūkst. Lt. Skola dabar sudaro 41,6 proc. šiuometinio Savivaldybės biudžeto.

Iš 3 mln. 183,4 tūkst. Lt paskolos 2 mln. Lt numatyti Kretingos miesto Petrikaičių kapinėms įrengti ir 1 mln. 183,4 tūkst. Lt - investiciniams projektams, kuriems lėšas skiria Europos Sąjunga, kofinansuoti. Socialdemokratai S.Baltuonis, P.Turauskis, kiti tarybos nariai siūlė įvertinti kofinansuojamų projektų reikalingumą. “Skolintus pinigus reikėtų naudoti taip, kad jie uždirbtų pinigų. Dabar gi Savivaldybės biudžetą užguls ne vien palūkanų našta 15 metų, bet dabar reikės pinigų tiems rekonstruotiems kaimų kultūros namams, kitiems objektams išlaikyti. Ar Savivaldybė bus tam pajėgi?”- svarstė jie. Kitaip mąstantys, tarp jų buvo ir socialdemokratas Valerijonas Kubilius, tvirtino, jog būtų kvaila iš ES “nepaimti 2 Lt, kai pridėti reikia 1 Lt”. Europos Sąjunga Savivaldybės projektams (kurių kofinansavimui Savivaldybė pasiskolino 1 mln. 183,4 mln. Lt) skiria 7 mln. Lt.

“Atsisakyti ES pinigų galime, juos perskirstys kitoms savivaldybėms, kurios to laukia”,- perspėjo J.Mažeika. Vytautas Karaliūnas pažymėjo, jog atsisakyti projektų būtų nenaudinga jau vien dėl to, kad jiems parengti išleisti pinigai.

Virginijui Brazauskui pastebėjus, jog Petrikaičių kapinėms įrengti reikia ne 2, o 20 mln. Lt, J.Mažeika patikslino, jog už 2 mln. Lt bus įrengta viena eilė laidojimui. Paklaustas, kodėl atsisakyta kapines įrengti pritraukiant privatų kapitalą koncesijos būdu, meras sakė, jog šalies Vyriausybė koncesijai nedavė leidimo. “Atsirado daugiau savivaldybių, kurios prašo praplėsti veikas pagal koncesiją, tam reikia įstatymų pakeitimų. Tą turi padaryti Seimas ir tai užtruks”,- aiškino J.Mažeika. Kapinių projekto pavadinime atsispindi ir laidojimo namų statyba. Meras patikino, jog namų Savivaldybė savo lėšomis nestatys, nes ritualinių paslaugų teikimas nėra Savivaldybės funkcija. V.Brazauskas siūlė, kol bus įrengtos Petrikaičių kapinės, kretingiškius laidoti naujose Darbėnų miestelio Baltmiškio kapinėse.

Tarybai leidus imti 3 mln. 183,4 tūkst. Lt paskolą, sumažėjo Savivaldybės skolinimosi limitas: ES lėšomis finansuojamiems projektams kofinansuoti Savivaldybė dar gali skolintis 13,5 mln. Lt, kitoms reikmėms – apie 3,5 mln. Lt.

• Rašyti komentarą (5)