Lietuviško kino elite skamba ir kretingiškio vardas

„Nusprendžiau, kad geriau bus pradėti iš karto nuo Oskarų,- juokavo 23 metų kretingiškis Paulius Gvildys, nenusivylęs, kad jo dokumentinis filmas „Ryšys“ netapo „Sidabrinių gervių“ nominacijos „Geriausias studento darbas“ laureatu. Tai, kad jo pavardė atsidūrė tarp geriausiųjų šalies kino kūrėjų – Vilniaus dailės akademijos fotografijos ir medijos meno bakalaurantui P.Gvildžiui jau yra didelis įvertinimas ir garbė.

Šiemet Vilniaus dailės akademiją baigiantis kretingiškis Paulius Gvildys džiaugėsi, kad jo kūrybiniai darbai jau dabar sulaukė meno kritikų pripažinimo.

„Labiau jaudinausi dėl savo kolegų, kurie buvo nominuoti „Sidabrinėms gervėms“, tačiau nepelnė apdovanojimų, o ne dėl savęs. „Geriausio studento darbo“ nominantai – labai skirtingi filmai ir, ko gero, šiek tiek komisijos sprendimą lėmė asmeninės simpatijos,- kalbėjo P. Gvildys. – Kurdamas filmą „Ryšys“ apie jokias nominacijas ar festivalius negalvojau. Todėl šokinėjau iš džiaugsmo sužinojęs, kad „Ryšys“ iš trylikos darbų buvo atrinktas į nominantų trejetuką. Filmus atrinko kino grandai – jų įvertinimas yra didžiausias laimėjimas mano gyvenime.“

P.Gvildys kūrybinės dokumentikos filmą „Ryšys“ sukūrė besimokydamas trečiame kurse – reikėjo atsiskaityti už kursinį darbą. Filmą pristatyti „Sidabrinių gervių“ apdovanojimui rekomendavo P.Gvildžio dėstytojas Audrius Mickevičius ir „Scanoramos“ direktorė Gražina Arlickaitė. Dabar kretingiškio filmą „Ryšys“ galės išvysti įvairių Lietuvos miestų gyventojai, kuriuos aplankys turas „Sidabrinių gervių naktys“.

P.Gvildžio filmas „Ryšys“ jau buvo sulaukęs pripažinimo ir anksčiau – 2010 metų rugsėjį atrinktas tarp 14 geriausių Baltijos šalių videomeno darbų tarptautiniame festivalyje „Waterpieces 2010“, o lapkritį atrinktas į „Scanoramos“ konkursinę lietuviškąją trumpametražių filmų programą „Jauna Lietuva trumpai“.

Filmavo gimdymo namuose

P.Gvildys atviravo, kad jam vis dar neįprasta filmo „Ryšys“ afišose matyti ir savo, kaip režisieriaus, pavardę. Nors kurdamas dokumentikos darbą apie pirmąsias kūdikio gyvenimo minutes, jis pats dirbo režisieriumi, operatoriumi, montuotoju, rūpinosi filmo garso takeliu.

„Gal tai, kad esu iš Kretingos, kitaip auklėtas, norėjosi kažko paprasto, šilto, tyro. Juolab, kad prieš tai dirbau operatoriumi kuriant magistrantės dokumentinį filmą apie laidojimo tradicijas: teko filmuoti skrodimus, perrengimus, lankytis laidojimo namuose. Po tokio darbo norėjosi kažko šviesaus.

Nors emocionalumas akademijoje nėra aktualizuojamas – vyrauja konceptualusis menas, paremtas protu ir skaičiavimais,- pasakojo P.Gvildys, ryžęsis su filmavimo kamera įsiprašyti į Vilniaus gimdymo namus, kad praskleistų gimimo paslaptį. – Stengiausi, kad filmas nebūtų rožinis, saldus ir banalus. O pavojus „suvaikėti“ tyko kalbant apie kūdikius.“

Atskleidė motinos ir kūdikio ryšį

P.Gvildys ilgai svarstė, kaip filmu būtų galima atskleisti moters ir jos įsčiose esančio kūdikio ryšį. Siekdamas kuo labiau suprasti šį subtilų santykį, jis informacijos apie nėštumą ieškojo literatūroje, šiomis temomis diskutavo su jaunomis šeimomis.

P.Gvildžio trumpametražis dokumentinis ?lmas „Ryšys“ atskleidžia žmogaus gimimo slėpinius bei pasakoja apie subtilų motinos ir kūdikio ryšį. Šis filmas pretendavo į lietuviško kino apdovanojimų „Sidabrinės gervės“ nominaciją „Metų geriausias studento darbas“.

„Vos gimęs kūdikis atpažįsta motinos balsą, kuris jį nuramina. Kad būtų kuo tvirtesnis ryšys, iš karto po gimdymo naujagimis padedamas motinai ant krūtinės, tai turi įtakos visam likusiam jo gyvenimui. Susimąsčiau – juk po Cezario operacijos naujagimį medikai iš karto išneša į kitą patalpą ir motinai duoda tik jai atsigavus“,- pasakojo P.Gvildys, kuris filme atskleidė, jog po Cezario pjūvio pasaulį išvydę naujagimiai vis vien jaučia esant savo motiną ir pasąmonėje girdi jos raminantį niūniavimą.

Išgyvenimai – jaudinantys

Kad nufilmuotų pirmąsias kūdikio gyvenimo minutes, P.Gvildys įsiprašė į Vilniaus gimdymo namus, kur, būsimiems tėvams leidus, filmavo operacinėje. „Aš su kamera laukiau atskirtoje operacinės patalpoje, kur atnešamas pasverti, pamatuoti vos gimęs kūdikis – dar gleivėtas ir kraujuotas. Nebijojau – buvo labai įdomu dirbti,- pasakojo P.Gvildys. – Keistas jausmas apimdavo, kai išėjęs iš operacinės iš karto sutikdavau susijaudinusį tėvą ir man pirmajam jam tekdavo pranešti, kas gimė ir ar viskas pasisekė gerai.“

P.Gvildžiui teko patirti, kokia trapi riba tarp gimimo ir mirties – neramius medikų žvilgsnius ir žaibišką reakciją kūdikiui prijungiant specialią aparatūrą pastebėjęs operatorius tik vėliau atsitokėjo, kaip arti buvo tragedija. Slėgusią įtampą išsklaidė atgaivinto kūdikio klyksmas.

Ketina tęsti darbą

Per keletą dienų P. Gvildys nufilmavo penkių kūdikių gimimus, tačiau jų kadrai filme sumontuoti taip, lyg istorija pasakotų apie vieno žmogaus atėjimą. Filme stambiu planu stebint kūdikio pirmuosius nedrąsius laisvus judesius, bandymus atmerkti akis ir neramų verksmą, fone skamba kretingiškės Kristinos Černaitės balsas – ji sutiko įgarsinti motinos niūniavimą.

„Kol kūriau filmą, visko išgyvenau: buvo ir ašarų, ir džiaugsmo. Juokauju, kad dabar besilaukiančias moteris galiu konsultuoti, kaip viskas vyksta gimdymo namuose. Mano filme atsiskleidžia vyriškas požiūris į gimdymą. Norėjau sulaužyti stereotipą, kad kūdikio gimdymas svarbiausias tik moteriai, o vyras lieka tarsi nuošalyje. Tikiu, kad tos šeimos, kur ir vyras dalyvauja gimdyme, iš tiesų tampa dar tvirtesnės, kūdikis jaučiasi mylimas abiejų tėvų,- kalbėjo P. Gvildys. – Dabar svarstau: gal tęsti šį darbą ir po kiek laiko grįžti prie šių vaikų. Būtų galima sukurti filmus, kaip jie bus krikštijami, eis į pirmą klasę, baigs mokyklą, pasirinks profesiją, tuoksis. Būtų įdomu, kaip skirtingai susiklostė tą pačią dieną gimusių žmonių gyvenimai.“

Pauliui Gvildžiui teko operatoriumi dirbti įvairiuose vaidybiniuose ir dokumentiniuose filmuose – „Skalbiu sau“ (rež. Eglė Nes), „Chebriarchatas“ (rež. R.Čekuolytė), „Myliu kulką tavo širdyje“ (rež. D. Vaišnoras), „EXIT“ (rež. S.Žemaitytė), operatoriaus asistentu – „Kelias“ (operatorius A. Kemežys), režisieriaus asistentu – „Du indeliai jogurto“ (rež. A. Mickevičius). Šiemet P.Gvildys fotografu ir operatoriumi dirbo mados festivalyje „Mados infekcija 2011“.

Paulius Gvildys yra pelnęs laimėjimų kaip fotografas: 2007 m. I v. „Klaipėdos fotosprinte“, 2005 m. – I v. respublikiniame fotokonkurse „Nusišypsokite jaunystei“; 2005 m. – III v. Kretingos r. savivaldybės organizuotoje parodoje-konkurse „Laiko ženklai“; 2005 m. – III v. fotokonkurse „Vandens kelias“.

• Rašyti komentarą (6)