|
|
|
Kad neužkibtume
Rudenį surengtame Klaipėdos universiteto renginyje žurnalistams, studentams ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektorius, dr. Vincentas Vobolevičius labai suprantamai paaiškino propagandos galią: „Žiniasklaida politinėje sistemoje – tarsi tepalai automobiliui. Jeigu jame tepalų nėra – jis ilgainiui nustoja važiuoti, jeigu pastarieji pilami ne ten, kur jiems priklauso, automobilis taip pat prastai veikia. Tepalai, kurie yra pilami teisingai, automobilį padaro efektyvų, tačiau ne visi jie vienodi – yra automobilių, kurie griauna.“ Niujorko universitete ir Manhatano koledže dėstęs specialistas svarstė, jog beprotišku tempu gyvenantys žmonės paprasčiausiai neturi laiko kritiškai analizuoti informaciją, kurią dažnu atveju vartotojai tiesiog „praryja“. Propagandai kelius atveria ir žmonių polinkis pritarti tai informacijai žiniasklaidoje, kuri sutampa su jų pačių nuomone, požiūriu ar įsitikinimais. Propaganda – subtilus menas, kurį Rusija yra įvaldžiusi meistriškai. „Dezinformacija pateikiama gražiausioje savo formoje – pramoginių laidų formatu ar koncertų pavidalu“, – įspėja V. Vobolevičius. Pavyzdžiui, humoristinėse laidose būtinai pašiepiamas politinis kontekstas – vienas kitas juokelis apie Jungtines Amerikos Valstijas, kuris niekam neleis suabejoti Rusijos valdžios galybe. Iš pirmo žvilgsnio tai neatrodytų pavojinga, jeigu žiniasklaidos skleidžiama propaganda liktų tarp Rusijos sienų – tokius veiksmus būtų galima laikyti šalies vidaus politikos reikalu. „Problema atsiranda dėl to, kad turinys bandomas eksportuoti į buvusias Sovietų Sąjungos teritorijas, be to, propaganda skleidžiama plačiais mastais, siekiant paveikti ir Vakarų valstybes“, – įsitikinęs ekspertas. Savaitraščio „Vakarų Lietuva“ rubrikose „Istorijos neištrinsi“, „Koks aš, tokia ir Lietuva“, „Nuomonė“ skatiname mūsų regiono žmonių pilietinę savivoką. Tam, kad neužkibtume ant propagandinio kabliuko.
|
|
