|
|
|
Lig ženatve ožgys
Mona mama vėsumet sakydava: ,,Lig ženatve ožgys.” Ė nesvarbo, kas bebūto notėkė: isikonda i lėižovi, užlėpa unt griebliaus ar nusitvėlke su kuoke nuors potra – vėsalaik girdiedavau ton pati žuodiu kratėni. Anou vadėnu žuodiu kratėnio, nes ons mon išvės neikondams bova. Mėslydavau ė mėslydavau kiauras dėinas: ,,Nu kap monei daba tėik ėlga gys ta žaizda ė kap vėsi žėnuos, ka tėkra išgėjė būtėnt ont ženatvės?” Vo mona tuoks myntėjėms troka tol, kol vėina graži pavasari dėina neapsiženėj posseserė. Vėsa istuorėjė prasidiej, ka priš nedielė lig veselės ana tieškies vėdorie asluos, paslydosi ont velns žėna kuo. O kėik striuoka bova! Baisi nečiestis, rek pripažint. Kraupe atruodė tuos anuos krovėna nutarkoutas kuojės, bet vėskou užglaistė ta pati nemėrtinga mamas frazė: ,,Alekto, pamatysi, lig ženatve ožgys, še, šėta šaldytas mesuos šmuota, palaikyk prispaudosi”. No ta aš pardaug ė nebsėrūpėnau tuom anuos kuojiem, bet vėstėik par vėsa gėmėnė nuskombiej, ka jaunuoji žiuopla yr. Išaušt veselės dėina, palydo mama ė da posė famėlėjės muotrėšku i dailės saliuona, pasėstrajėjem kap rekals ė išmaunam i balio. Torio tuoki nuojauta, ka suprontat daugmaž, kap vykst tas vėsos bažnyčės pruocesos. Ta ėškart nušuoksio i tou linksmesnė dali, ka jau vėsė susirinkuom i puokyliu salė. Siedo aš tuoki smorgla ož stala, čiut aukštesnė už taburietė, ė veizo, kap tryp anėi. Tik kažkap užkliova akelė unt nedėdėle gražiu kuoju. Kap žaibs ėš žydra dongaus trėnkė sopratėms: ni velnė nieks neožgyn lig tuos ženatvės. Mūsa famėlėjė tor tuokė nedėdokė tradycėjė – kėkvėina susibūrėma pabaiguo papasakuot, kon šėndėin nauji išmuoka a patyrė arba kas labiause patėka. Susiedam vėsė linksmė pri tuo stala ė pradedam pasakuot sava išpažintis. Po vėsuos omžėnybės aten mona eilie. Atsistuoju vėsa išdėdi i pareiško: ,,Šėndėin mon labiause patėka tas žaidėms, kor žaidiem devynis metus. Ons vadėnas ,,Lig ženatve ožgys”. Anym most tik po katruo laika tedašota, kou nuoriejau pasakytė, nes bova stuojosi tuoki nedėdėle linksma tyla, bet galū galė vėsa salė prapliopa jouktėis. Lig še dėina torem tuoki joukieli, katras tik mum soprontams y: ,,Ė kou anei be monės, tuokiuos šauniuos mergatės, daryto...” BRUŽIŪ Aiva, II d klasės muokėnie ėš Kretinguos Jorgė Pabriežas oniversėtetėnės gimnazėjės Anuos muokytuojė LAPINSKIENĖ Irutė
|
|
