Derlius - geras, pinigai - menki

Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus spėja, kad rajono ūkininkai yra nukūlę apie 75 proc. žieminių kultūrų, vasariniai grūdai gi dar bręsta.

Grūšlaukiškis ūkininkas Vincas Pudžmys sakė optimizmo nestokojantis: “Jeigu nuolat skųsiesi, iš to nieko nebus”.

“Derlius šiemet – neblogas. Girdėjau, kad kai kuriuose laukuose ūkininkai kulia ir 6-7 tonas iš vieno hektaro. Tačiau vidurkis, manau, bus 3-4 tonos. Ūkininkaujant ne itin našiose žemėse tokie derliai yra geri”, - kalbėjo A.Stonkus.

Derliumi šiemet nesiskundžia ir Grūšlaukėje ūkininkaujantis Vincas Pudžmys.

“Šių metų derlius pernykštį lenkia viena, kai kur – ir pusantros tonos”, - teigė 37-erių ūkininkas, jau pardavęs 30 tonų šiųmečio grūdų derliaus. Kviečių sekėsi prikulti iki 3 tonų iš 1 ha, kvietrugių kūlė vos ne iki 5 tonų. Pirmąjį derlių, kaip pašarinius grūdus, iš ūkininko nupirko Kretingos žvėrininkystės ūkis.

Dirbantis 200 ha žemės V.Pudžmys be augalininkystės vysto ir pieno ūkį, tad 100 ha užima žolynai. “Dalį grūdų parduodu, dalį palieku pašarui, - sakė 40 karvių auginantis ūkininkas. – Jeigu ne paties išauginti grūdai, nežinau, kaip būčiau išsivertęs: pabrangus kombinuotiesiems pašarams, jų nuo pavasario nebeįperku”.

Kai žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos mąžta, o prekės ūkiui vystyti brangsta, ne vienas ūkininkas imasi už galvos, kaip išgyventi.

“Optimizmo dar turiu – gal amžius dar leidžia taip nusiteikti. Didžiausia mūsų, ūkininkų, problema, yra ta, kad perkame brangiai, o parduodame pigiai. Ir kas svarbiausia – ūkininkai visiškai neturi jokios įtakos nei vienoms, nei kitoms kainoms: jei prekė yra per brangi, nenori – nepirk. Prieš produkcijos supirkėjus – irgi nepašokinėsi. Pavyzdžiui, man bendrovė “Rokiškio sūris” pieno kainą sumažino 10 centų už litrą. Sutartį galėčiau nutraukti, bet kad to pieno ir kitoms bendrovėms nereikia”, - ūkininkavimo peripetijas atskleidė V.Pudžmys.

Tačiau nežiūrint viso to, šių metų derlių ūkininkas jau pjovė ne per seniausiai įsigytu kombainu „CLAAS-Dominator“, kuris pakeitė seną rusišką kombainą “Niva”.

Turima technika V.Pudžmys dalinasi ir su apylinkėse ūkininkaujančiais kitais ūkininkais. Bendrystė, pagalba vienas kitam, talkos padeda išspręsti daugybę problemų, su kuriomis tenka susidurti ūkyje.

“Per javapjūtę dirbame nuo šešių ryto iki dešimtos vakaro, kartais – ir dar ilgiau. Nė pervedimo bankui nėra kada padaryti. Derliui nuimti svarbi kiekviena valanda ar diena, nes gamta žmogaus nepaiso – štai ir davė lietaus”, - kalbėjo V.Pudžmys.

Ūkininkai mėgsta sakyti, kad didelė dalis ūkininkavimo sėkmės priklauso nuo gamtos sąlygų.

Šiemet gamta buvo gana palanki: nei per daug išdžiovino javus, nei supūdė. V.Pudžmio pastebėjimu, lietaus augant javams galėjo būti ir daugiau.

Kviečius, kvietrugius, avižas, rugius, miežius auginantis ūkininkas sakė laukiąs vasarinių grūdų derliaus: jei šis bus kokybiškas, gal grūdus pasiseks parduoti kaip maistinius.

Ūkininkai susirūpinę grūdų kainomis, kurios – gerokai mažesnės negu pernai. “Tačiau daug svarbiau, kad laiku su mumis atsiskaitytų”, - savo samprotavimą išsakė V.Pudžmys.

“Kokios šiemet laikysis kainos – sunku pasakyti. Viskas priklauso nuo to, kiek grūdų užaugs kitose pasaulio šalyse ir koks grūdų poreikis bus pasaulyje”, - teigė bendrovės “Kretingos grūdai” Prekybos vietinėje rinkoje departamento direktorius Arūnas Domarkas.

Nepatvirtintais duomenimis, įvairios Lietuvos bendrovės už kvietrugius moka nuo 250 Lt/t iki 280 Lt/t, už pašarinius kviečius – nuo 300 Lt/t iki 320 Lt/t, už II klasės kviečius – nuo 340 Lt/t iki 360 Lt/t.

Vidutiniškai, palyginus su praėjusių metų kainomis javapjūtei prasidėjus, šiemet grūdų kainos krito 100 Lt: praėjusią vasarą kvietrugių tona buvo superkama už 400-420 Lt. Beje, baigiantis javapjūtei, ta kaina nusmuko iki 300 Lt/t.

• Rašyti komentarą (1)