|
|
|
Kašučių ežeras tapo konflikto priežastimi
Vietiniai trauko pečiais: norėdami maudytis pašonėje esančiame Kašučių ežere, jie turi važiuoti apie 10 km lankstą iki viešos maudyklos, ne visur kitur – privati žemė.
Tokia tvarka įsigalėjo, kai Kašučių ežero apylinkėse ėmėsi šeimininkauti iš Kanados į Lietuvą atvykusi išeivijos lietuvė Rūta Pace. Ji valdo savo senelių palikimą: 8,5 ha dydžio Kašučių ežerą, 35 ha miško, apie 34 ha žemės. Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Dalius Vitkus patvirtino, kad R.Pace priklauso visas Kašučių ežeras, o keli savininkai dalijasi tik pakrantes. „Iki turto nacionalizacijos – 1940 metų – šis ežeras irgi buvo privatus, priklausė R.Pace protėviams. Todėl buvo atstatyta teisė į turtą“, - patikino D.Vitkus. Maudytis – tik seniūnijos maudykloje R.Pace neranda bendros kalbos nei su poilsiautojais, nei su kaimyninių žemių savininkais. Poilsiautojai nebegali stovyklauti prie ežero, kur panorėję. Jie gali maudytis tik valstybei priklausančioje pakrantėje – 1,5 ha sklypo plote, kuris yra šiaurinėje ežero dalyje. „Yra parengtas šio sklypo detalusis planas. Kol kas įrengti gero paplūdimio negalime – nėra pinigų. Tačiau pakrantę prižiūrime: kiekvieną savaitę ji nušienaujama, surenkame šiukšles, esame pastatę ir lauko tualetą. Turime idėjų, kaip labiau sutvarkyti šią pakrantę, pavyzdžiui, gavus pinigų per projektus ar pasitelkus verslininkus“, - teigė E.Stalmokas. Norėdami nuvažiuoti iki šios maudyklos Kašučių ir Žiogelių kaimų gyventojai prie ežero gali važiuoti tik per Darbėnus arba Vaineikius, nes artimiausias kelias – užtvertas. Taip susidaro kone 10 km vingis. Darbėnų bendruomenės pirmininkas Artūras Juška teigė sulaukęs vietinių žmonių nusiskundimų: R.Pace juos veja lauk iš teritorijos, neleidžia statyti palapinių, žvejoti net ir vaikiškomis meškerėmis. Ne vienam susitikus su R.Pace, tekdavo susirinkti daiktus ir poilsiauti kitur. Dėl liepto grasina teismu Pakrantėje 6,5 ha dydžio žemės sklypą valdantis Giedrius Kalnius iš savo kaimynės R.Pace sulaukė raginimų nugriauti maždaug 12 metrų lieptą, vedantį į ežerą. „Jei to nepadarysite, šį klausimą spręsime teisminiu būdu“,- tokio laiško G.Kalnius sulaukė iš R.Pace. G.Kalnius mano, kad šie R.Pace reikalavimai nepagrįsti, nes lieptą statęs ne jis. „Lieptas buvo išlikęs iš kolūkio laikų. Ir vietiniai, ir atvykėliai mėgo čia poilsiauti, maudytis. Kadangi lieptas buvo apipuvęs, tai padovanojau lentų jam atstatyti – vietiniai vaikai patys ir susimeistravo. Ne aš lieptą stačiau, ne aš turiu ir teisę jį griauti“, - paaiškino G.Kalnius, savo žemėje šeimininkaujantis apie dešimtmetį ir vaizdingą kraštovaizdį panaudojęs verslui. „Girdėjau, kad R.Pace senelis draugiškai su vietiniais sugyvendavo. Galėtume ir mes kartu rūpintis ežeru“, - svarstė G.Kalnius. Užblokavo kelią Nemalonumų su R.Pace teigė turintys ir kiti R.Pace kaimynai – Zinčiukų šeima, kuriai priklauso beveik 83 arų sklypas su žemės valda. Zinčiukai nebežino, kaip patekti į prie pat ežero esantį savo sklypą – jį iš trijų pusių juosia R.Pace žemės. „Esame kaip sala jūroje. Mums užtverė servitutinį kelią, o žemę aplink aparė. Yra ir kitų nesutarimų: nors matininkai dukart matavo žemes ir nustatė sklypų ribas, tačiau R.Pace su jomis nesutinka. Ji savavališkai mūsų sklype sukalė kuolus ir taip savo valdas pasididino apie 14 arų. Kai savo sklypą apsitvėrėme tvora – šios pernakt neliko“, - kalbėjo Tulija Zinčiukienė. Kaimynų problemas bandė spręsti ir Darbėnų seniūnijos seniūnas Edvardas Stalmokas. Tačiau ir jam nepavyko geruoju susitarti su R.Pace. „Nenori su kitais žmoniškai kalbėtis, iš karto konfliktuoja. Ir kaimynai, ir aš buvome visaip iškoneveikti“, - pašnekesį prisiminė seniūnas. Paklausta apie servitutinį kelią, R.Pace teigė: „Dabar sprendžiama, kam tas kelias priklauso ir kas už jį atsako. Šį kelią užtvėriau, nes juo buvo vežamos šiukšlės. Zinčiukai neturėtų skųstis – jiems daviau raktą nuo užtvaros. Be to, kelias yra blogos būklės“. Poilsiauti nori, tvarkyti – ne „Visi nori tik pabūti gražioje vietoje, o pastangų ją puoselėti nerodo. Žmonės nekultūringi: šiukšlina, triukšmauja, kūrena laužus, garsiai leidžia muziką, nors gal tuo metu peri reti paukščiai, - tvirtino R.Pace. - Per visuotinę talką valyti ežero, pakrančių atvyko klaipėdiečiai. Nardytojai iš ežero ištraukė 35 maišus šiukšlių. Tačiau pagalbon nepasisiūlė nė vienas darbėniškis. Vietiniai žmonės nerodo iniciatyvos gražinti šią vietą, bet nori joje poilsiauti“. R.Pace sakė ir kelią iš Kašučių kaimo užtvėrusi, nes juo žmonės vežė šiukšles. Darbininkai iš atsiradusio sąvartyno išvežė 8 priekabas statybinio laužo, šiferio. Kol kas moteris savoje žemėje nepageidauja matyti poilsiautojų – tam turėtų būti tam tikros sąlygos, pavyzdžiui, įrengtas kempingas, tualetas. R.Pace teigė leidžianti žmonėms ežere žvejoti, tačiau tik laikantis įstatymų. Veiklą riboja įstatymas Edmundas Mikaločius, šiuo metu pavaduojantis atostogaujantį Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vedėją, teigė, jog tvarkyti vandens telkinio pakrantę galima tik laikantis „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“. Pagal šį įstatymą pakrantės apsaugos juostose draudžiama: statyti statinius, išskyrus tam tikrus įrenginius, tverti tvoras, tiesti kelius, dirbti žemę bei ardyti velėnas, statyti autotransporto priemones, kūrenti laužus ir t.t. E.Mikaločius paaiškino: priklausomai nuo pakrantės nuolydžio kampo laipsniais, apsaugos juostos plotis svyruoja nuo 5 iki 25 metrų. Už tai, kad R.Pace neturėdama leidimų apsaugos juostoje iškirto medžių, tarp jų – ir 3 saugotinus, agentūros vyresnysis specialistas Benediktas Sauseris surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą.
|
|
