Iš bulvių prisiduria ir duonai

Budrių kaime bulviakasį savo darže pradėjusi 57-erių Emilija Jazdauskienė netvėrė džiaugsmu ir dėl bulvių dydžio, ir dėl įdomių jų formų: „Pažiūrėkit, koks gausus šiemet derlius ir kokios didelės užderėjo: po vienu keru aptinku po 7-10 bulvių. Ir figūringos šiemet bulvikės: va, su nosike, kaip koks senis šaltis. O štai akelės, noselė - lyg vaiko veidelis, - paėmusi kitą bulvę ir nagu nugremžusi nuo jos žemę, įžvelgė moteris. - Išsyk prisimenu ir savo vienturtį sūnų, - jis jau dvejus metus gyvena Anglijoje. Labai jo ilgiuosi“.

Emilija Jazdauskienė iš Budrių džiaugėsi, kad šiemet - ne tik gausus bulvių derlius, bet ir pačios bulvės - didelės ir įdomių formų.

E.Jazdauskienei itin graži ir nukastų bulvių spalva – raudonos su šviesesniais taškais ties akutėmis. „Tą sėklą turiu jau seniai – vyras parvežė iš draugo. Nežinau jos pavadinimo. O koks skanumas cepelinų ir bulvinių blynų iš šių bulvių“, - džiūgavo budriškė.

Prie namų moteris sakė pasisodinusi tik tris krepšius bulvių, kitos dera laukuose, 20 arų plote. Ten bulviakasio dar nepradėjo, jam rengiasi po rugsėjo pirmos.

Per bulviakasį, moteris sakė, visuomet sulaukianti geraširdžių kaimynų pagalbos: „Ojei, kokie puikūs žmonės yra ūkininkai Arvydas Stuopelis ir jo tėvas Stanislovas. Kasmet pagelbėti su traktoriumi atvažiuoja ir Antanas Pruckus“.

Iš bulvių jiedu su vyru prisiduriantys ir duonai: veža jas į turgų. Emilija sakė priauginanti šviežių krapų, petražolių ir „bunteliais“ juos parduodanti. Šiemet ji sakė labai norėjusi užsiauginti ir moliūgą, „saugojusi jį kaip kaktoj akį“, bet vyras netyčia nustūmė kartu su cukinijomis išsikėtojusias jų atšakas ir nulaužė moliūgo stiebą.

„Jeigu žmogus turi žemės gabalą ir netingi ją dirbti, niekuomet nepražus. Tik spėk suktis: iš vieno raudonųjų serbentų krūmo kiek priviriau uogienės, iš raudonųjų kaukazinių slyvaičių jau padariau 30 litrų kompoto. Viską konservuoju. O kur dar kopūstai, burokėliai, morkos. Nei mudu su vyru tiek suvalgom, nei ką: pavasarį išdaliju gėrybes jų neturintiems: ir gera žmogui padarai, ir pačios širdis džiaugiasi“.

Pati Emilija sakė esanti neįgali, nuo gimimo nesveikuoja jos širdis, todėl daržuose greit pavargstanti. „Bet pailsiu – ir vėl į daržą. Man patinka po žemę kapstytis ir apie puodus suktis. Kad tik Dievas duotų dar pagyventi“, - kalbėjo ji.

• Rašyti komentarą (2)