|
|
|
Geležinkelio stotis, nuo kurios priklausė visa Rusija
Kretingiškis Vytautas Vaičionis, daugiau negu trisdešimt metų dirbęs Kretingos geležinkelio stoties viršininku, juokauja, kad geležinkelininkai tiek kalba, kad net numirus liežuvis dar penkias dienas juda. Lygiai taip pat nurimti negali ir V.Vaičionio prisiminimai – jie tokie pat gyvi, kokia gyva prieš keletą dešimtmečių buvo Kretingos geležinkelio stotis: šimtai žmonių, grandioziniai planai, tūkstančiai tonų krovinių ir nuolat pro miestą pradunksintys ilgiausi vagonų sąstatai.
Pasak ilgamečio geležinkelininko, dabar stovint ramioje Kretingos stotyje, sunku įsivaizduoti, kokiu gyvybės tašku ji buvusi vokiečių ir rusų okupacijos laikais, kaip bėgių gijos priartino mūsų miestą prie didžiųjų ano meto imperijų. „Kai 1966 metais atėjau dirbti į Kretingą, stotyje dar buvo išlikusi mechaninė iešmų ir semaforų centralizacija. Iešmus būdavo galima perkeisti nestovint prie pačių iešmų. Stotyje buvo du signaliniai postai, iš kurių įtemptais plieniniais lynais būdavo perjungiami iešmai. Tai buvo puikios kokybės vokiečių palikimas, kurio sovietai nesuprato – buvo norinčių šią patogią sistemą išardyti. Mechaninė centralizacija Kretingoje buvo vienintelė. Ir tik 1975 metais buvo paleistas elektroninis mechanizmas“, - pasakojo V.Vaičionis. Pasak jo, vokiečiai buvo gerokai gudresni už rusus. Tą parodo ir nuveikti darbai bei planai: okupacinė vokiečių valdžia Kretingos stotyje buvo įrengusi vagonų plovyklą, čia buvo nutiesta 20 kelių atsarginiams vagonams laikyti, dar 40 kelių planuojama, didžiuliuose sandėliuose laikoma anglis. Vokiečiai Kretingos geležinkelio stotyje buvo pastatę ir prausyklas savo kareiviams: vykdami namo jie sustodavo Kretingoje ir čia prausdavosi. Tačiau į Kretingą įžengusi sovietų armija viską suniokojo. Galbūt po barbariško rusų išvadavimo nuo vokiečių Kretingos stotis būtų apmirusi, bet padėtį ilgiems metams pataisė kita nelaimė – maisto trūkumas. „Sovietų Sąjungoje nuolat trūko maisto. Todėl 1963 metais buvo susitarta iš Vakarų šalių gabenti grūdus, miltus, cukranendrių cukrų. Šiuos produktus iš Klaipėdos uosto turėdavome gabenti į Rusiją – tam reikėjo dengtų vagonų. Kadangi juos reikia plauti, Kretingai būtinai buvo reikalinga vagonų plovykla. Man pradėjus dirbti šiokia tokia buvo – trys keliai, vietinė kanalizacija, vandens atsargos gabenamos per visą stotį. Rusija tam tikru atžvilgiu tapdavo priklausoma nuo Kretingos – jei nespėjame išplauti vagonų, laivai stovi neiškrauti. Už prastovas rusams tekdavo mokėti auksu. Pabaltijo geležinkelių viršininko pavaduotojas paprašė manęs nubraižyti, kas reikalinga, norint išspręsti šią problemą. Pieštuku nubraižytas planas tapo realybe: buvo nutiesti nauji keliai, vandentiekis, pastatyta karšto vandens siurblinė“, - kalbėjo V.Vaičionis. Jis prisiminė, kad tuo metu Kretingos geležinkelio stotyje dirbo 90 žmonių, per dieną būdavo reikalaujama išplauti 50 vagonų. Plovykloje darbuotojai dezinfekuodavo vagonus, parengdavo juos kareiviams vežti, garindavo cisternas. Pastarasis darbas būdavęs itin sunkus: žmonės turėdavo įlįsti į išgarintų cisternų vidų, rankomis iki blizgėjimo išvalyti ir iššluostyti sieneles.
„Įvairovė krovinių, kurie būdavo iškraunami Kretingoje, - labai plati. Čia atvykdavo vagonai su medvilnės išspaudomis – iš jų gamindavo paraką. Iškraudavome cementą, plytas ir kitas statybines medžiagas, čia atvykdavo vagonai su grūdais, durpėmis, kalkėmis – šias naudodavo dirvai nurūgštinti ir cukrui balinti. Iškraudavome didžiulius kiekius anglies – per metus 25 tonų anglies reikėdavo Palangai šildyti, 38 tonų – Kretingai. Palangos oro uostui tiekdavome žibalą. Per parą pakraudavome ir iškraudavome iki 40 vagonų. Tai – tikrai didelė apyvarta, kurios net nepalyginsi su šiais laikais“, - sakė V.Vaičionis. Pasak jo, gyvybinga stotis buvo ne tik iškraunant ir pakraunant sąstatus: Kretingos geležinkelio stotyje niekada netrūkdavo keleivių. Per tarybines šventes į miestą atriedėdavo 18 vagonų sąstatas – žmonių, norinčių vykti, susirinkdavo minios. „Iš tų 18 vagonų tik keturi buvo kupė, visi kiti – bendri. Bilietai būdavo pigūs, jų pritrūkdavo, todėl nuolat atsirasdavo norinčių bilietų įsigyti per pažintis. Visa tai prisimenu su pasididžiavimu. Stotyje nebėra senųjų pastatų, nebėra tokių srautų keleivių ir krovinių, tačiau žiūrėti į gražiai sutvarkytą sotį, kur praleista nemaža gyvenimo dalis, - labai malonu“, - patikino V.Vaičionis. Faktai Per Kretingą geležineklis buvo nutiestas 1915 metais - geležinkelio linija Bajorai-Priekulė priklausė okupacinei vokiečių valdžiai. 1925 metais buvo pastatyta medinė Kretingos geležinkelio stotis. 1932 metų spalio 29 dieną Kretingoje įvyko iškilmingas geležinkelio atidarymas. Jame dalyvavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.
|
|
