|
Savamokslei dailininkei atsivėrė gėlių pasaulis
Darbėnų biblioteka šiomis dienomis sužydo margaspalvėmis gėlėmis: spalvingų drobių parodą čia pirmąkart surengė 33–jų Regina Martišienė iš Užparkasių.
Pagal specialybę ji - logopedė, šiuo metu namie auginanti 2 mažamečius vaikus. Tapybos, moteris sakė, nesimokiusi niekur, tik kažkada per piešimo pamokas mokykloje. „Viskas gimė impulsyviai – matyt, užsisėdėjau su vaikais namie. Pasirodo, tam, kad kūrybos džinas išsiveržtų, man reikėjo ramybės. Dirbant pernelyg įsisukama į kasdienybės rutiną. O atsiribojus nuo darbų, mintys teka visiškai kita kryptimi, galima labiau susitelkti į save. Piešti pradėjau žiemą, norėjosi spalvų, gyvos gamtos, buvau pasiilgusi gėlių“, - kalbėjo pradedančioji kūrėja, bandanti akrilo techniką. Gėlių motyvų ieškojusi internete, fiksavusi akimis ir stengdavusi iš atminties perteikti jas drobėje. Gėlėse, anot R.Martišienės, labiau atsiskleidžia spalvos, tačiau ji pabandžiusi piešti ir peizažus bei abstrakcijas. Ji sakė, jog pradėti piešti buvę sudėtinga, nes pati nesupratusi, ar teisingai tai daranti. Pagrindiniai jos patarėjai buvęs vyras Darius ir kaimynystėje gyvenantis skulptorius Rimantas Jarošius. „Mūsų kaime viso labo – tik trys trobos, visi - naujakuriai. Tačiau išdrįsusi viešai parodyti savo darbus, susilaukiau savo draugų, o po to - ir jų draugų susidomėjimo. Žmonėms, pasirodo, itin aukšto pilotažo nereikia, - jie nori motyvo ir ryškių spalvų“, - įsitikinusi moteris. Regina neslepia, jog pirmas jos panirimas į meno pasaulį ir yra žavus tuo, jog spontaniškas. Tas nežinojimas jai ir duodąs drąsos. „Galbūt sužinojusi, kaip iš tiesų reikia piešti, to nebedaryčiau. O dabar viskas vyksta malonumui, ir, ačiūdie, dar aplinkinius džiugina“, - atviravo kurianti moteris. Ji sakė, jog kūryba ją jau įsuko į savo verpetą, - norėtųsi turėti ir savo dirbtuves, tačiau darbus ne sandėliuoti, o kad jie gyventų pasklidę tarp žmonių.
|